Literatūra

Pikulo laiškai (6)

JURGA ŽĄSINAITĖ Uolusis pinčiuk! Nėra abejonės, kad auklėdamas Rūpintojėlio garbintoją darai ryškią pažangą. Tačiau leisk paraginti tave akylai stebėti ne tik globotinį, bet ir jo sėbrus. Ar atkreipei dėmesį, kad jie neturi vardų. Pasirodo, vardai jiems nereikalingi.

Dainos, kurių išmokė motina

SIGITAS GEDA 2007 metai Rugpjūčio 12, sekmadienis Barsukų pasaka Barsukas (tėvas) nusipirko mersą. Barsukienė (motina): – Tėvai, pavežk vaiką į mokyklą! – Gerai. Sūnus sėda su knygų kuprine…

Vilniuje nėra metro

GERDA VENČKAUSKAITĖ Marė ir Magda į Europos metro įlipa Madride. Paskutinis šios dienos reisas, paskutinis reisas, visas platformas apgniaužia operinis pranešėjos balsas. Žmonių srautus nukrečia šis įprastą šurmulį užgožiantis pranešimas, tačiau nė vienas keleivis nesitraukia iš požeminės metro stoties, galbūt kažkas vėl įmagnetino garsiakalbius, todėl balsas toks drebinantis, paskutinis šios dienos reisas, negalima nesuspėti.

Eilės. MILDA PILIUVIENĖ

Menas laisvėti Mano tėvas nebuvo Gogenas, bet jis irgi mylėjo moteris. Naktimis tapydavo paveikslus, kurių niekas nepirkdavo jam gyvam esant.

Eilės. VYTAUTAS KAZIELA

* taip užsidega žvakės ir nuvarva vaškas šitaip stoja tyla prisiartina kapas taip vyniojamos įkapių drobės net braška

Neleisti laiko vėjais

JURGITA RATKEVIČIENĖ Aurelija Stankutė. Leiskime laiką. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. 88 p. Aurelija Stankutė – jauna, debiutuojanti autorė, Rašytojų sąjungos leidyklos skelbiamame pirmosios poezijos knygos konkurse 2009 metais laimėjusi pirmąją vietą.

Tarp kalendorių

RASA BIVEINYTĖ Polemika Libertas Klimka. Tautos metai. V.: Etninės kultūros globos taryba, 2008. 376 p. Prieš gerą pusmetį man į rankas pakliuvo Liberto Klimkos knyga „Tautos metai“. Dėmesį patraukė gelsvai žalio viršelio fone sudėliota patraukli kompozicija su televizijos laidos „Duokim garo!“ vedėjais ir vyrų ansambliu priešakyje.

Iš koncentracijos

JURGA TUMASONYTĖ Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla. Eilėraščiai. K.: Kitos knygos, 2009. 128 p. „Atėjo aušra, o kėdžių dar nebuvo“, – kažkas pakeverzojo pieštuku knygoje, kurią pasiskolinau iš bibliotekos. Žiūriu į tą pirmąjį kūdikį su riebiu mėsos kąsniu viršelyje ir galvoju, kad nepažįstamasis knygos komentatorius buvo teisus.

Pilnų kišenių tuštuma

JURGA TUMASONYTĖ Mingailė Apulskytė. Tuščių kišenių žodžiai. Eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2009. 72 p. O pašlovintosios mergaitės, kodėl jūs negalite tiesiog būti? Tarkime, Alfonso Nykos-Niliūno eilėse, su gėlėtomis suknelėmis lyjant lietui, su kūne įrašyta gamtos poezija, lyrinį subjektą sužeidžiančiomis dar nesusiformavusiomis krūtimis.

Dviratis – kasdienis palydovas

RIMANTAS ŽILEVIČIUS Pokariu mūsų šeimoje dviratis buvo didelė vertybė. Jų rikiavosi net trys – moteriškas „Sport“, vyriškas „Dürkopp“ ir neaiškios kilmės trečiasis – nulupinėtais blizgučiais ir prašapusiu firmos ženklu. Pastarąjį pasikeisdami drengė vyresnieji broliai.