Literatūra

W. H. AUDEN. Eilės

Šis W. H. Audeno (1907–1973) eilėraštis, parašytas 1936 metais, nepaprastai išpopuliarėjo, kai buvo pa­nau­do­tas filme „Ketverios vestuvės ir vienerios laidotuvės“ (1994). Da­bar Anglijoje jis viešai skaitomas daugiau nei pusėje lai­do­tuvių.

SAMUEL BECKETT. Eilės

JOHAR BUANG. Eilės

Nak­tis ne­pa­ste­bi­mai tę­sia­si

GER­DA JORD Rei­nal­do Are­nas. Kai at­eis nak­tis. Au­to­biog­ra­fi­nis ro­ma­nas. Iš is­pa­nų k. ver­tė Kris­ti­na Ke­žu­ty­tė. V.: Lie­tu­vos ra­š­y­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2012. 312 p. Kai Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la iš­lei­džia vers­ti­nį ro­ma­ną, ku­rio ko­ne kiek­vie­na­me pus­la­py­je ap­ra­šo­ma bent vie­na ho­mo­sek­su­a­lo aki­mis re­gi­ma vy­ro var­pa

Ir vi­si pir­mi kar­tai

MARIUS PLEČKAITIS Ro­kas Po­vi­lius. Dvi­vie­tis kū­nas. Ei­lė­raš­čiai. V.: Edu­ko­lo­gi­ja, 2012. 80 p. Keis­tas pa­ra­dok­sas, kai po­ezi­ja – iš es­mės lais­va kū­ry­bos sri­tis, su­tei­kian­ti ga­li­my­bę ne­bū­ti nuo­sek­liam, kal­bė­ti pie­vas, vis dėl­to rei­ka­lau­ja bū­ti ap­žvelg­ta kruopš­čiau, li­te­ra­tū­ro­lo­giš­kiau ir kom­pe­ten­tin­gai.

Plau­kian­tys „nu­tri­na­mi“ ei­lė­raš­čiai

MO­NI­KA BAL­TRU­ŠAI­TY­TĖ Ne­ri­jus Ci­buls­kas. Nu­tri­na­mi. Ei­lė­raš­čiai. V.: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2012. 72 p. Ra­šy­to­jų są­jun­gos „Pir­mo­sios kny­gos“ kon­kur­so lai­mė­to­jo Ne­ri­jaus Ci­buls­ko kny­gos „Nu­tri­na­mi“ tik­rai ne­pirk­tų Ai­das Mar­čė­nas. Po­etas ir šios kny­gos re­dak­to­rius iš­si­da­vė, kad per me­tus įsi­gy­ja tik ke­lias po­ezi­jos kny­gas.

Ar Die­vas pa­var­go nuo sa­vo su­kur­to pa­sau­lio?

Vieno eilėraščio interpretacija TO­MAS TAŠ­KAUS­KAS Kaip ro­do kas­met „Go­og­le“ skel­bia­ma ap­žval­ga, vie­nas iš sta­tis­tiš­kai pir­mau­jan­čių pa­ieš­kos klau­si­mų – „kas yra mei­lė“. Ne­aiš­ku, kiek pa­ti­ki­mi šie duo­me­nys, bet aki­vaiz­du, kad at­sa­ky­mo į šį ir ki­tus ra­my­bės ne­duo­dan­čius klau­si­mus nuo­lat ieš­ko­ma ir ei­lė­raš­čiuo­se.

Vieta po saule

VAIVA GRAINYTĖ Ten, kur bu­vo la­pės ola, da­bar sto­vi ce­pe­li­ni­nė. Į N. ku­ror­tą vyk­da­vo­me kas va­sa­rą, su vi­sa šei­ma: aš, ma­no žmo­na ir dvi duk­ros. Mo­te­rys yra sau­lės mė­gė­jos (ar­ba to­kios tam­pa, t. y. pri­vers­ti­nai įgy­ja šį po­mė­gį per mo­ti­nos li­ni­ją – taip tei­giu tu­rė­da­mas ome­ny sa­vo žmo­ną

Aš esu, kurs esu

RO­LAN­DAS KAU­ŠAS Už lan­go nuo pat anks­ty­vo ry­to vyks­ta ko­lib­rių, vie­ti­nių dar va­di­na­mų hum­ming­birds, muš­ty­nės. Ir kas ga­lė­tų pa­gal­vot, kad to­kie ma­ži ir ne­kal­tai at­ro­dan­tys Die­vo sutvėrimai, tik pra­švi­tus, grieb­tų­si prie­var­tos kon­flik­tams iš­spręs­ti. At­ro­do, per die­nas siurb­čio­da­mas nek­ta­rą tu­rė­tum būt ma­lo­niai ap­span­gęs ir nu­mot ran­ka (spar­nu) į gy­ve­ni­mo ne­sklan­du­mus.

LIŪNĖ SUTEMA (1927–2013). Eilės

Miriam Dyla nebeišsaugomai nuo kiekvienos pilnaties atsineštiniai sapnai – jų buvo per daug, greitam ir giedram pabudimui, ir per mažai, kad mus išlaikytų kartu.