ROSANA LUKAUSKAITĖ. Eilės
Uros pilkmetis
Ji prarado savo detektyvų kontorą bet vis dar ne pėsčia jūs žinoma važiuojate į kitą pusę man pakeliui sako keliautojas autostopu veidrodėliuose sunku įžvelgti rimą kelkraščiuose jo apstu sustojus gulantis po ratais bet mano tunelis jau baigiasi ir aš galiu šnekėti pati už save turiu pašonėje klausytoją matau mikrofoną jo ausyje roko muzikos gyvatuką man nesvarbu kas išleis šį įrašą ar šios raidės mano užtemdžiusios dangų slaptuose šnarėjimuose nepersiduos į kitą tikro garso koncertą atleisk mano pavydui aš pirmą kartą droviuosi skambučių iš savo karštosios linijos skirtos piktumui tarsi deginčiau stiklinę pieno savo viltimis penimai panimajiš minia? niekaip nepašaukiamas mano kvadratas tas eilinis kartas žagsint pranešimas liepai turimos galvoje kažkokios tyros mintys nepabėgsi nuo savo eros tų pripūstų žmonių ir jų eiliavimų apie sraunias upes kuriose nuskendo buto raktai nuo namų mano programišės auksinės žuvytės naršymas dugnu keistoki memuarai storų pirštų vaiduoklių teatre jie patys pasirašo pjeses ir suvaidina naują manikiūrą būk mano recenzija dainuok man kritiką paskendusios vonioje mirties devizas visada ir lieka per amžius švari išprausta siela baltais balsais panardinami rūpesčiai tuščia globa ir visa ta po drugeliais užslėpta mūsų individualybė mes gaudome sapnus parduodame kryžiažodžius toms naujoms protingoms trikampių sesutėms arba trileriams paduodamiems prieš pietus ar sėdėsime ir gėrėsimės o gal ataušim ir tylėsim nes nebegalim pakelti pasaulio sutvėrimo tokio koks jis yra šiandien mums apreiškiamas iškentėjimas ir tai ko net patys drąsiausi neužsirašo ant lipnių atminties lapelių gal jums per keturiasdešimt tūkstančių gyvenimų pašokime kitos kartos ir rūšies šamanai aš pasėdėsiu ant kėdės ir pasaugosiu jūsų ūkininkų pažymėjimus tuo tarpu aš irgi turiu savo sritį tai žirklių demaskavimas sukčiaujant kartosis vis tas pats puodukas kurio negaliu pavogti iš savo dekoracijų pripildytas pipetėmis aštuntas noras neprarasti Turkmėnistano iš gražių bei patogių tiesų gali man papildyti telefono sąskaitą aš būsiu tavo draugė amžinai nuo tos minutės šlovinant gyvenimą gospelo kupė į šviesą iki tos tamsios žvaigždės po dviejų tūkstančių metų paliksiu savo miestą ir piramides džiunglėse jie vadinasi pradingo tie žmonės o iš tikrųjų aš sąmoninga gyventoja Dievo aukšte žirafa mane aplanko kai praretėja dangūs ji vienintelė mane pažįsta ne tik trupmenomis
