Literatūra

Apie negyvenimo miestą

DALIA ZABIELAITĖ Yasmina Khadra. Kabulo kregždės. Romanas. Iš prancūzų k. vertė Stasė Banionytė. V.: Žara, 2010. 164 p. Vieną baisoką negyvenimo vaizdą teko matyti BBC reportaže: jauna moteris uždaryta į moterų pilną kalėjimą dėl to, kad kiti ją apkaltino turint blogą charakterį.

Paprūsės lietuvininkai

Retrospekcija Mano senoliai, Paprūsės lietuvininkai (evangelikų liuteronų tikėjimo), gyveno dabartinio Šilutės rajono žemaitiškoje dalyje – Gardamo miestalyje. Senolis – Gustavo sūnus Augustas Gocentas (1871.VIII.8 Gardame–1935.III.31 ten pat) – apie 1891 m. vedė Mariją Katrę Endrulytę.

Išliksime

Mums rašo Mūsų tarpukario dailininkas Antanas Žmuidzinavičius keliavo po pasaulį, piešė Lietuvos peizažus, juos mielai pirko žmonės. Grįžęs tėvynėn kartojo ir kartojo: koks gražus mūsų kraštas, padabintas piliakalniais ir miškais, ežerais ir upėmis, mariomis ir jūros krantais – tokių vietų žemėje niekur nemačiau.

Neturiu iliuzijų

GILBONĖ Neturiu iliuzijų, nes nelabai suprantu, ką tai reiškia. Protingiausia, aišku, būtų pažiūrėti į žodyną. Taip, lotyniškai illusio – išjuokimas; apgaulė: 1) įsivaizdavimas, matymas ar suvokimas neadekvačių objektų, realiai neegzistuojančių; 2) tikėjimas nerealiais dalykais; 3) prk. nepagrįsta viltis, neįvykdoma svajonė.

Eilės. AUDRIUS MUSTEIKIS

Oro poema priglunda prie pečių bolero tobulai ir jie ploja džiaugsmingai ir tarsi pasveikusios po nerimo ilgo – nerimui smogia kojos

Visi laiškai – žirafos

AKVILĖ ŽILIONYTĖ Labas, poete tu, man laikrodžių nereikia, nes aš orientuojuosi pagal pravažiuojančių automobilių spalvas ir numerius. Dabar aš tau pasakosiu, kaip, žiūrėdama į pravažiuojančių mašinų spalvas ir numerius, žinau, kiek valandų, o tu rašyk.

Dar taip toli iki bezdų žydėjimo

RIMANTAS ŽILEVIČIUS Pavasaris, lauktas ilgus žiemos mėnesius, sprogo netikėtai. Iš veltiniu aptraukto dangaus išlindo saulė, žydruma pasikėlė virš gimnazijos liepų, o tvarto stogo kraigu pražygiavo pirmasis varnėnas.

Dainos, kurių išmokė motina

SIGITAS GEDA 2007 metai Lapkričio 20, antradienis Prielaidos Ugningos vėliavos iškeltos, Mirtis įeina į namus… Šias H. Radausko eilutes radau pacituotas J. I. „Viršvalandžiuose“

Paskui egiptietišką maną

JURGA MOCKEVIČIŪTĖ Beveik preliudija Priešais mane ant stalo – penki gabalėliai egiptietiškos duonos baledi. Dar prieš kokias dvidešimt keturias valandas ji tebuvo – saujelė miltų ir šlakelis vandens kažkur kitam pasaulio gale. Pasaulio, kuris amžiams įsigyveno manyje, o aš jame.

Eilės. MINDAUGAS NASTARAVIČIUS

vienas „…ir nešu save ant pečių.“ Tomas Vaiseta matai, kokia eilė susidarė, eilė, kurioje tiek stovėta ir laukta, akimis palydint kiekvieną, esantį prieš tave