Literatūra

Knygos Vilniuje ir Amerikoje

LAIMANTAS JONUŠYS Vilniaus savivaldybė, niekada neprisidėjusi prie Vilniaus knygų mugės, buvo užsimojusi skelbti Vilnių 2012 metų pasaulio knygų sostine. Kai televizijos laidos vedėjas paklausė, ar savivaldybė, turinti pusę milijardo skolų, gali dabar įsipareigoti tokiam renginiui, idėjos autorius Gintautas Babravičius patikslino, kad skolų ne pusė milijardo, o aštuoni šimtai milijonų.

Aristokrato žingsniu

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ Taip jau susiklostė, kad su Jurgiu Tornau mums teko gyventi viename name. Mano tėvai gerai pažinojo Tornau šeimą – po karo lietuvių inteligentų Vilniuje nebuvo taip jau daug, kad ryškus žmogus būtų nepastebėtas, liktų už pažinčių rato.

Dainos, kurių išmokė motina

SIGITAS GEDA 2007 metai Tas pats Paladas! Iš sengraikių. Šįsyk vieną jo epigramų radau knygoje apie Bizantijos literatūrą.

DŽALALIS AD DIN RUMIS

Pelė ir varlė Pelė ir varlė susitinka kas rytą prie upės kranto. Tupėdamos nuošaliam kampelyje jos kalbasi. Kai jos pasimato kas rytą, lengvai atsiveria, seka savo pasakas, sapnus ir paslaptis, nejausdamos baimės, pasitikėdamos viena kita.

Eilėraščiai iš rinkinio „Juodas kvadratas“

TADEUSZ DĄBROWSKI Šiuolaikinis eilėraštis Jis lyg šikšnosparnis gyvena rūsiuose, palėpėse, olose, dieną miega, naktį medžioja, kybo žemyn galva.

Saga apie moters letargiją

RASA JESKELEVIČIENĖ – Valgyk, štai tau duona kasdieninė, – išgirstu sakant. Ranką ištiesiu ne link duonos riekės, o link motinos suknelės sagos, vos besilaikančios ant siūlo. Nuplėšiu ir suspaudusi drėgname delne palendu po stalu. Atidžiai tyrinėju juodą sagą, apžiūriu įbrėžimus ir lygintuvo paliktas išsilydžiusias dėmeles.

Sušalęs paukštis

REGINA RAGAUSKAITĖ Besparnis paukštis, paukštis išklaipytais sparnais. Prieš mane – paukštis-žmogus, kurio šitame gyvenime niekada nebuvau sutikusi. O tai, ką matau, jau nebepriklauso šitam pasauliui. Ir šitiems žmonėms, kurie savinasi jo kūną. Melzganas, išbrinkęs veidas, sukrešėjęs kraujas ten, kur turėtų būti lūpos. Nusuku žvilgsnį – geriau žiūrėsiu į rankas. Kodėl jų niekuo nepridengia? Ar tikrai tai, ką matau, nėra sapno…

Ovalioji rožių poezija

INGA MANELYTĖ Rainer Maria Rilke. Rožės / Les roses. Eilėraščių ciklas. Iš prancūzų k. vertė Vladas Braziūnas. V.: Apostrofa, 2009. 68 p. Dvidešimt keturi tarsi rožės žiedlapiai vienas į kitą elegantiškai įsisupę eilėraščiai – tai savotiška austrų poeto Rainerio Marijos Rilkės duoklė prancūzų kalbai, jos poetams ir rožių ovaliam lengvumui.

Asmenybės politinė krizė

JONAS KIRILIAUSKAS Sėdėjau vieną sekmadienio popietę ant sofos savo salone. Už lango buvo pats viduržiemis. Šalta. Visur nuostabiai apšerkšniję medžiai ir tvoros, ir tyla… Atrodė, kad atėjo akimirka, kai sustojo Žemė. Kažkur toli iš namų kaminų tarsi kokios kopėčios iš pasakos apie pupą statmenai į dangų kilo dūmai ir nyko man nematomame aukštyje.

Eilės. VAIVA GRAINYTĖ

Kovo 1 Šiandien kovo 1: troškini mums pirmąjį šamą – iki tol vengdavome žuvų su ūsais, niekad tokių nepirkdavome. Kažkaip nejauku valgyti savo atspindį, – aiškindavai.