Literatūra
Apie įvairias tiesas, klajones ir radybas
BEATRIČĖ JUŠKAITĖ Tiesą sakant, norėčiau rasti tokį taisyklių rinkinį, asmeninį dekalogą, nurodantį, kaip tiksliai derėtų elgtis. Galėčiau, aišku, susikurti, bet tokie iliuziniai narvai manęs netraukia. Juk turėtų būti kažkas universalaus?
Kalėjimas, budelis ir subjektyvus žvilgsnis į Europos literatūrinį žemėlapį
LAIMANTAS JONUŠYS Pirmadienį Frankfurto knygų mugėje paskelbta ir įteikta Vokiečių knygos premija (Deutscher Buchpreis) už geriausią metų romaną – laureate tapo Berlyne gyvenanti vengrų kilmės rašytoja, literatūros vertėja iš gimtosios kalbos į vokiečių Terézia Mora (g. 1971)
Nuodėmės idėja Czesławo Miłoszo poezijoje
RENATA GORCZYŃSKA Renata Gorczyńska – lenkų rašytoja, publicistė, literatūros kritikė ir vertėja, pokalbių su Czesławu Miłoszu knygos „Podróżny świata“ („Pasaulio keliautojas“), 3 apybraižų knygų, daugelio monografijų ir straipsnių autorė.
Genijus ir jo mūzos
ELVIRA LINDO Taip, mes, merginos, buvome labiau linkusios romantiškai svajoti, o gal net ir visiškai (fiziškai) atsiduoti savo svajonėms. Nežinau, ar ir dabar taip yra, bet maždaug prieš tiek metų, kiek Ispanijoje gyvuoja demokratija, mes, literatūros liga užsikrėtusios gimnazistės, būtume atsidavusios pirmam sutiktam rašytojui.
Durys užsidaro, atsidaro
EDGARAS SINKEVIČIUS Stoviu tamsiame ir vėsiame koridoriuje priešais gerai pažįstamas bordo spalvos bukmedžio duris, nervingai spausdamas mygtuką. Šimtus kartų girdėtas durų skambutis sučiepsi tarytum mažas paukščiukas. Dar kartą ir dar…
Didelės sielos
MILDA JURKEVIČIŪTĖ Ne tam perpjovei mintį, kad įpūstum save į tylą. Į šviesą! Į šviesą! Tavo kūnas – dykuma. Siela ir vien miražai. Paviršiuj! Paviršiuj! Ne visos dykumos gyvos. Kūnas netvirtas, po žemėm! Po žemėm!
Pavirvyčio karaliaus Artūr švarpliacija
GINTAUTAS LESEVIČIUS Už pinigus ir su visom ceremonijom Ir kai jis prasižiojo, aš išvydau dantis – juk nieko nuostabaus, kad Artūr burna buvo pilna dantų, bet štai vienas, mums paprašius, tapo nebepageidaujamas ir jam reikėjo lįst lauk
Trumpoji proza
VIDAS POŠKUS Balandėliai – Kokia šiandien savaitės diena? – paklausė mergina. Bet atsakymo neišgirdau. „Antradienis“, – mintyse pasitikslinau. Ant šaligatvio barškinosi (vulgariai tariant) arba giminę pratęsinėjo (mąstant fiziologiškai) balandžių porelė.
Iš Kauno bohemos gyvenimo
KĘSTUTIS NAVAKAS Nuo ko tai prasidėjo… Gal nuo to, kaip klasiokas Audrius, norėdamas nusipirkti vyno „Mečka krev“, kad įrodytų esąs pilnametis, vietoj paso parduotuvėje parodė pažymių knygelę. Gal nuo „jubiliejinių“ vrangliorų, suplėšytų lipant per tvorą į šokius Profsąjungų rūmuose.
