Literatūra

Bijau pasenti

REGINA RAGAUSKAITĖ Bijau pasenti. Ir neberasti akinių. Knapinėti kaip vištelė po virtuvę, senatvinėm dėmėm nutaškuotom rankom čiuopti klijuote užtiestą stalą, netyčia palieti vakarykštį, gižtelėjusį pieną… Ir staiga atrasti juos ant spintelės šalia lovos, kur stiklinėje mirksta dantų protezai. Arba bandyti prisiminti, kur aš: įlipu ar ką tik išlipau iš „mikriaus“, vežančio nežinia kur.

Visi laiškai – žirafos

KĘSTUTIS NAVAKAS labas pašto balande kaip sako viena fb dama geram katinui ir gruodį kovas. bet man ir rugpjūtį lapkritis nes štai kauno kaštonus pakando cameraria ohridella telieka sėdėti ir skaityti rašytojus ir rašyti laiškus ir pūsti į sapnų gaudyklę.

Paskui egiptietišką maną (4)

Autorės nuotrauka

JURGA MOCKEVIČIŪTĖ „Harafišo“ užkalbėjimai Rytoj penktadienis. Pirmasis po nežinia kiek metų, kai neabejotinai su pirmu saulės spinduliu būsiu be pasigailėjimo išspriegta iš lovos griaudinčio muedzino balso atatrankos, visai kaip Paskutinio teismo dieną baubiant arkangelo Mykolo trimitui, vietinių įsitikinimu, kartu su visais religijos barbarais su trenksmu risiuos nuo rojaus vartų.

Dainos, kurių išmokė motina

SIGITAS GEDA 2007 metai Glindos Tik šiandien perskaičiau, kad glinda yra utėlės kiaušinėlis. Jų būdavo mūsų vaikiškose galvelėse. Po karo. Ne veltui motina sakydavo: – Duok galvą, pažiūrėsiu, ar nėr glindų… Prispaudžia galvą sau prie pilvo ir žarsto plaukus… Tos glindos būdavo nelyginant maži gelsvi grūdeliai, kruopelytės, odos nuoplaišos.

NERIJUS CIBULSKAS. Eilės

Visa, kas geriausia Štai ji, tavo nepamainoma deguonies lazdelė, kurios ieško, atrodo, kadaise užsimiršusios rankos. Tamsrudis prietemos cinamonas bemat sušyla atsiskyrusio žibinto šviesoj.

JOSIP OSTI. Eilės

JOSIP OSTI Josipas Osti (g. 1945) – Sarajeve gimęs poetas, eseistas, redaktorius ir vertėjas. Karui Bosnijoje įsisiautėjus, išvyko į Slovėniją. Pakeitęs gyvenamąją vietą, jis pakeitė ir kalbą – naujausios rašytojo knygos išleistos slovėniškai. Nors rašo jis kartais bosniškai, kartais slovėniškai, pats verčia iš vienos kalbos į kitą, neprarasdamas tikslumo ir ironijos. Eilėraštį verčiau iš slovėnų kalbos, į kurią jį išvertė…

Vaivos dienoraščiai

VAIVA GRAINYTĖ

Pelenų romanas

DALIA ZABIELAITĖ Georgi Gospodinov. Natūralus romanas. Iš bulgarų k. vertė Gintarė Kubilickaitė. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2010. 144 p. Ant asmeninės peleninės išgraviruoto užrašo „Viskas yra pelenai“ metaforiškumas giliai sukrėtė romano pagrindinį veikėją trisdešimtmetį rašytoją tokiu pat vardu ir tokio pat amžiaus kaip ir romano autorius.

Laiškas iš Australijos

Kol pas jus rugpjūtis dar stovi po medžiu, štai posmelis apie čionykštę žiemą: Lietus veja virveles, Vaikšto višta. Šalta. Nėra grūdo lest, Vasara negrįžta.

Aš pats

JONAS MIKELINSKAS Mirus vienam po kito dviem broliams, motinai ir žmonai, o dukrai paskendus kvaišaluose, jis ilgą laiką negalėjo žiūrėti į žmones kitaip, kaip į esamus ir būsimus lavonus. Ir juo gražesnis kieno iš jų būdavo veidas, dailesnis liemuo ir grakštesnės, eiklesnės kojos, tuo šiurpesnis jų laukdavo finalas. Netgi gražiausias jam pasaulyje paveikslas – motina su kūdikiu rankose – apsinešė…