Literatūra

Atminties pelės

DALIA PAULIUKEVIČIŪTĖ Kartais mėgdavau pasirausti senose spintose ir visagališkai ištraukti iš užmaršties kokią senieną. Taip radau knygą, kuri smarkiai pasijuokė iš šio mano nusiteikimo, nors dar negaliu suprasti, kodėl nuolat suvokiu jos buvimo vietą. Kol rašau, ji ramiai guli.

Laiškas iš Beiruto

Daug kas klausia, koks mano adresas Beirute. Ir tada būna nemalonu atsakyti, kad nežinau. Bet jo ir neįmanoma taip imti ir sužinoti perskaičius, kas parašyta lentelėje ant paskutinio pavargusio namo sienos gatvės gale. Vienam ta gatvė yra Hamra, kitam senelis sakė, kad ji vadinasi 62-oji, o trečias ją žino kaip Z.

Apie istorijos ir gyvenimo „kodėl?“

DALIA ZABIELAITĖ Graham Swift. Vandenų žemė. Romanas. Iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. 368 p. Tuo metu, kai postmodernistai rimtais, o gal ironiškais veidais ėmė kalbėti apie Didžiojo Pasakojimo mirtį, būta ir kitokių, priešingų, balsų. Vienas jų štai ėmė ir pasakė: jei nebūtų Didžiojo Pasakojimo, mes patektume į idiotizmo kalėjimą.

Itališkos tikrovės magija

DALIA ZABIELAITĖ Ugo Riccarelli. Tobulas skausmas. Romanas. Iš italų k. vertė Pranas Bieliauskas. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2010. 255 p. Štai dar vienas naujas šiuolaikinės europinės literatūros vardas – į akis krintančiu, nes išsiskiriančiu, autentišku itališku viršeliu išleistas lietuviškas italų rašytojo Ugo Riccarelli romano „Tobulas skausmas“ vertimas.

Mano mylimasis neveda Jūsų mylimosios

REGIJA RAGAITĖ Net nesiperša. Net nežada. O gaila. Žiūri veršelio, ne, vis dėlto jaučio, ir gerokai įmitusio, akimis, visą vylių sutelkęs, veizolus išsproginęs, šnopuoja aistringai ir taip pagaviai, kad jau bet kuri moteris tokios atakos neišturėtų. Pirmoji plano dalis įvykinta visai be pastangų.

Siuitos

FEDERICO GARCÍA LORCA

Eilės. VALDAS GEDGAUDAS

Joninės Kur saulė virė mėnesėlis kepė kur du gaideliai dvi vištelės kūlė malūnai malė juodus laiko žirnius baltais sparnais šviesiausią metų naktį

Visi laiškai – žirafos

AKVILĖ ŽILIONYTĖ Labas, Kęstuti, dabar čia slaugau visus, net lubas, ačiū dievui, kad aš vis dar mėlynakė. Jei kam sopa kokią koją ar sprandą po karo, rašykit, pabėgsiu su jumis ir būsiu jūsų moteris, jūsų moteris 23 metų berniukas.

Chevsūrų kalnuose (2)

MARIUS ABRAMAVIČIUS Pirmą kartą man atvykus į Chevsūriją, Šota Arabulis parodė gimtąjį kaimą, kuriame prabėgo jo vaikystė. Nuostabusis Čirdilis įsikūręs visai netoli Koršos, kurioje jis dabar gyvena, – kiek aukščiau ant kalno šlaito, virš gilaus slėnio. Dabar kaimas nebegyvenamas. Akmenuotas, vietomis paplautas kelias vingiuoja aukštyn pro ganyklas ir pakelės šaltinius.

Dainos, kurių išmokė motina

SIGITAS GEDA 2007 metai Lapkričio 12, pirmadienis Įlankėlės Turiu galvoje įlankėles Neries pakrantėse. Pavyzdžiui, ties tiltu iš Antakalnio į Žirmūnus. Kitados netoliese būta Elektrografijos instituto, dabar – dirbtuvės, dirbtuvytės, net kinų valgyklėlės besama…