Literatūra
Nelaimingas atsitikimas
Šiuo pareiškimu, būdamas blaivaus proto ir sveikos galvos, atsakingai paaiškinu, kas man nutiko tokios ir tokios dienos vėlų vakarą mano bute tokiu ir tokiu adresu. Gulėjau aš lovoje ir žiūrėjau televizorių, kai staiga išgirdau durų skambutį. Iš netikėtumo pašokęs, pakaušiu trenkiausi į liustrą. Apsvaigęs ir nežinodamas, ko griebtis, kirstinę žaizdą galvoje pabandžiau uždeginti lygintuvu. Lygiai po penkių minučių pirmosios pagalbos…
Pasaka
(Apie žvaigždyną vardu Lietuva) Laikas, atrodo, sustoja ir tu kartu su juo, ir visas judėjimas yra tik viltis, kad kas nors stumtelės, kad laiko smagračiai kažkokiu būdu ims suktis ir viskas prasidės iš naujo. Tik ar prasidės, jeigu nebejauti, jokia kūno ląstele nejauti laiko judėjimo savyje. Kalendorius nebyliai, tarsi koks kalėjimo sargas žiūri į tavo vienutę, markstydamasis dienomis, perversdamas pirmą…
Smulkiosios prozos vertimai
Smulkioji proza ispanakalbėse šalyse jau spėjo užsitikrinti savo vietą tiek tarp skaitytojų, tiek tarp kritikų ir yra pripažįstama kaip atskiras žanras (isp. microrrelato / microcuento, angl. flash fiction / micro fiction). Ji gyvuoja jau seniai ir čia spausdinami skirtingo laiko (nuo Tomáso Borráso, gimusio 1891 m., iki Ignacio Ferrando Pérezo, gimusio 1972 m.), skirtingų šalių (Ispanijos, Čilės ir Urugvajaus) ir…
Žemelėj juodojoj
Socrates Adamsas gyvena Mančesteryje, dirba knygų pardavėju. Jo pirmąjį romaną Everything’s Fine 2012 m. išleido leidykla „Transmission Print“. Šis apsakymas pateko į geriausių 2012 m. britų apsakymų rinktinę. Man penkeri su puse. Laikau žmonos ranką, jai gimdant mūsų sūnų. Mano žmona šešerių. Aš jos bernužėlis meilužėlis. Slaugė, kuriai aštuoneri, ją visaip ragina, kaip antai: „Nenustok stumti. Jau beveik.“ Nepaleidžiu…
Skolų knygelė f generacijai (7)
Vasario mėnesį tikrai daug įdomių datų, tačiau ne visas paminėsiu; ir tos, kurias komentuoju, nebūtinai reikšmingiausios. Vasario 2 d. 1896 m. gimė poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Balys Sruoga (m. 1947). Sausio „Metuose“ – Neringos Markevičienės gražiai parengti Balio Sruogos laiškai žmonai iš Štuthofo. Skaitant gniaužia kvapą. Emocinė įkrova tolygi Viktoro Franklio knygai „Žmogus ieško prasmės“: „Mano siela yra pilna poezijos Tau, aš vėl…
Raiteliai
Anądien bekimšdama pagalvėlę levandomis, prisiminiau vieną nutikimą, aprašytą senelio mėlynajame sąsiuvinyje. Karo metais kažkur netoli Zensburgo žmonės pastebėjo dangiškąjį legioną. ● Pirmosiomis gruodžio dienomis žolę ganyklose aptraukė šerkšno valktis. Daugelis apleido savo sodybas ir iškeliavo į vakarus, pasiliko tik luošiai ir perkarę šunys, ir dar kažkieno pamestas vaikas, vos neprigėręs eketėje. Buvo šaltos dienos. ● Brėško vangiai. Miške tarp sidabriškų…
Michelio Houellebecqo „Žemėlapis ir teritorija“, arba Kur dėti kablelį?
Michel Houellebecq. Žemėlapis ir teritorija. Romanas. Iš prancūzų k. vertė Dainius Gintalas. K.: Kitos knygos, 2013. 321 p. Mėgti negalima nemėgti – banali, tačiau puikiai skaitytojų ir kritikų požiūrį į šiuolaikinį prancūzakalbį rašytoją Michelį Houellebecqą atspindinti frazė. Savaime suprantama, visuotinai mėgstamų autorių – na, bent jau iki jų mirties – pasitaiko retai, o aršios diskusijos dažniausiai link vieningos nuomonės taip…
Pasidavus „provincialiems“ sentimentams
Jonas Staliulionis. Vasara su saulės užtemimu. Atsiminimai. V.: Petro ofsetas, 2013. 110 p. Atsivertus kuklų Jono Staliulionio autobiografinių pasakojimų rinkinį „Vasara su saulės užtemimu“ ir man kartu su juo nevalingai pradeda „vyniotis trūkinėjantis atminties siūlas“ (p. 90). O tą galiu paaiškinti itin paprastai. Pirma, šio rinkinio autoriaus Nemaitonys iš mano gimtinės vos ne ranka pasiekiami, nors ir nesu…
