MARIUS PLEČKAITIS

Eilėraščiai

žanro krizė

žanro krizė
arba, jei norite,
du pasirinkimai:
 
kai vienoje rankoje turim nušautą balandį,
o kita prilaikome žuvusį finikijos jūreivį
 
abiejų jų galai buvo vienodai nuobodūs –
persivalgė oru ir jūra
 
žanro krizė
arba tai, kas mus suartina
 
 
tai kas įvyko prieš 33
 
nuostabus ir keistas
tas jozefo knuchto gyvenimas
 
gimęs mažame kambary
2,5 x 2,5, kaip kartą matavo,
 
gerai išmanė biologiją ir sudėtingas
organizmų atomines sandaras
 
laikydamas vaiką ant rankų
tapo gaisrininku
 
pradėjęs niekingu e2,
perėjęs prie grakštesnių c ir b1
 
vaikelis šiaurės vardu
netruko aplošti patį jozefą knuchtą
 
dienos tapo kremu,
kurį po darbo naktim
jozefas tepdavo vaikui ant rankų
 
„vieną dieną tu tapsi kažkuo“
 
sudeginęs tėvą jozefas2
sukūrė legendą ir pardavė širdį
 
legenda buvo apie girtus persų žirgus,
kurie vieną naktį sugrįš dar,
o širdies pardavimas įkūnijo visuotinį perversmą
 
kai judindamas bokštus
prieš karalienę, kurios dar nėra matęs,
pradėjo nedrąsią ataką
 
 

vienas mokyklos eilėraštis

žinau, sakysite, jog ši istorija
jau seniai užbaigta
ir jau seniai jos niekas nepasakoja
 
bet ar kada bent pabandėt įsivaizduoti,
ką man reiškė tas žąsinas?
ką trečiasis riteris simbolizavo?
 
kaip niekingai buvo patrypta eglė
ir kaip nuvertintos skraidančios šluotos?
 
kodėl saulei neskirtas atskiras rimas?
kodėl neatskirtos mažųjų klausytojų lytys?
 
klausti, kodėl ne visi jie buvo miškuos,
visada galima
 
vis dėlto tokia įvykusi pasaka
 
 
momentinės apraiškos
 
aš žinau, ką tu tuoj darysi, aš sapnavau,
aš esu nešikas, skraidanti astrologų gyvatė
 
tau tuoj suskaus petį,
po to lazdele lengvai stuktels per širdį
 
suprantu, kad jautiesi kitoks
todėl sveikinu atvykus
į dar vieną eilėraščio sugriautą gyvenimą


vatsono manevras

kaip tais laikais
kai skaitydavom dviese
 
aš išrėkdavau žodžius
tau mane tenkinant burna
 
VISI HIMALAJAI SU VISAIS HIMALAJUKAIS
IR VISI NELANKYTI TATRAI SU VISAIS
NELANKYTAIS TATRIUKAIS
ĮSAKAU JUMS BAIGTI VISAS TAS PROFANIŠKAS
PERFORMANSŲ AKCI…
 
tavo moralinis laikrodis buvo sugedęs
ir tuo labai priminei
visada ne laiku nutylantį vatsoną


ugnie, eik su manim

užuodžiu tave ir dabar
švęsdamas grobį su kitais beglobiais piratais
užuodžiu tavo švelnias akis
ir ne iki galo taisyklingas lytines lūpas
 
plėšiu priešo skruostikaulį ir matau tave
įsivaizduojamo daktaro kabinete
 
nes aš esu jis
o tau vertėtų nustoti sapnuoti mane
 
bet kaip mes tai darom


ate, jaunyste

paskutinis regėjimas liudijo du balandžius,
besipešančius dėl milžiniško gabalo
 
įsivaizdavau kairiuosius,
bet gabalas buvo per didelis
 
įsivaizdavau dešiniuosius,
bet gabalas buvo per mažas
 
po to regėjimas kito
ir atsiradau viduryje kruvino mūšio
 
kovėsi protingas prieš gerą
 
daug žetonų buvo sudėta krūvoj be pavadinimo
 
nespėjau įsidėmėti, kas nudūrė mane,
bet ji(s) buvo su kauke
 
kuri paslaptingai, o kartu ir liūdnai
man ne kartą šypsojosi
 
 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.