Literatūra
Skolų knygelė f generacijai (18)
Baigėsi epocha; šios frazės nebūčiau galėjusi pasakyti apie jokią praėjusio dvidešimtmečio mirtį…
Krituliai
Perdien raudonavę stogai jau lyg tortas, nusėtas cukraus pudra. Imk ir atsikąsk. Visą žiemą kas nors leidžiasi iš dangaus. Neatlaiko Žemės traukos ir krenta. Ant mano biednos galvos, kaip sakydavo senelė. Iš žieminio dangaus krenta viengimis Dievo Sūnus, rodos, irgi ko nors neatlaikęs ar pats neatlaikytas debesų. Mes paskui girsimės, kad išprašėm, išsapnavom, viliote prisiviliojom. Bet negi turėtų klausyti? Turbūt…
Laiko mašina stoties rajone
Gera, draugai, žiemą leisti Naujamiesty. Tai buvęs Pohuliankos priemiestis. Tarp Senamiesčio, stoties rajono, Naujininkų ir Krasnūchos. Rajonas erdvus, nevietiniams gali pasirodyt klaidus – turbūt todėl, kad daug gatvių susikirsdamos sudaro vienodus 90 laipsnių kampus ir atrodo panašios. Palyginti ramus, nes dabar daugelis miesto pasilinksminimų suteka apačioje, Senamiestyje. O kažkada būtent čia, į Didžiąją Pohulianką (liet. Didžioji pasivaikščiojimų gatvė; nuo 1939…
Poezija
Ewa Lipska (g. 1945) – vad. lenkų „Naujosios bangos“ poetė, redaktorė, Lenkijos mokslų akademijos ir lenkų bei austrų PEN klubo narė. Daugiau nei trijų dešimčių poezijos knygų autorė, daugybės apdovanojimų už nuopelnus literatūrai ir kultūrai laureatė. Rinkinys „Pogłos“ (2010) įvertintas Gdynės literatūrine premija. Natiurmortas Natiurmortas pradeda gesti. Rūdija vilkdalgių varžtai. Nuo Chardino, Courbet, Cézanne’o vaisių pasklinda šleikštus kvapas. Drobė…
Gyvenimo triumfas ir mirties triumfas
Lucijus Cecilijus Jukundas žvelgia išmintingu subrendusio vyro žvilgsniu. Ant jo skruosto styro karpa. Skulptorius, kuris sukūrė šį bronzinį atvaizdą, neapėjo ir negražios ataugos, nepalaikė jos trūkumu…
Savirefleksija Nr. 4
Vakar sapnavau Dusetas, miestelį, kuriame užaugau, kuriame didžiąją gyvenimo dalį praleido mano tėvai. Sapne dalyvavau miestelio šventėj – ryškiausias epizodas, kurį atsimenu, bendras šokis. Gal tik to šokio įspūdis – euforinė, be galo pakili nuotaika (turiu pripažint, kad sapno emocijos sunkiai nusakomos įprastais žodžiais, nes ten jos gerokai tirštesnės, intensyvesnės, nei šio pasaulio kalba būtų galima nusakyti) ir kartu su…
Badyba
Lietuvai išsilaisvinus, o labiausia prasivėrus naujam tūkstantmečiui, plačiai išplito netradicinė tapyba, kurią tiksliau tiktų pavadinti – badyba. Žmogiškosios odos badyba. Kūniškoji. Džiugina vaikščiojantys paveikslai, ne tiktai – šokantys, žaidžiantys, tvirtybe, nepriklausomybe kvėpuojantys judrieji paveikslai. Iš pradžių – tamsūs, juodi, melsvi, vėliau vis margiau ir margiau spalvina odinę drobę, kailį. Jaudina driežiukai, kaišiojantys uodegytes iš merginų apykaklių, ant juosmens šokantys ar…
Trumpoji proza
Bemiegės naktys Žvėryne. Pirmieji mano vaikystės prisiminimai. Žmonės, kurie mane mylėjo, miegodavo ir netrukdydavo man būti nelaimingam…
Iš kur gavot šitą Lolą?
Rajonas už Aušros vartų buvo labai įdomus. Einant šeštą valandą ryto jame buvo galima sutikti keistų personažų. Tai buvo maginė vieta. Ten buvo galima akis į akį susidurti su trylikto amžiaus piliečiu, ant kurio peties permesta styrojo didžiulė kuoka, ar su vokiškais vampyrais ir net demonais. Tas keistas jų akis Laska atpažindavo visada – tai buvo šviesa, kurią ji išvysdavo…
Vakarienė su šeima
Vakarienė su šeima. Tėvas nusiblizgino batus, mama segi jo dovanotus auskarus, brolį lydi nekasdieniška odekolono šliūžė. Močiutė anglimi paaštrino antakių liniją, senelis mūvi masyvų žiedą. Fone – prieš keletą metų aktyviai skudučius Laisvės alėjoje pūtusių indėnų muzika. Močiutei priminus, skubriai išberiama malda. Tada motina iš prabangą imituojančio dubens krauna man kepsnį. Vegetarizmas, jos nuomone, tik laikinas eksperimentas. Brolis nudelbęs akis…
