EWA LIPSKA

Poezija

Ewa Lipska (g. 1945) – vad. lenkų „Naujosios bangos“ poetė, redaktorė, Lenkijos mokslų akademijos ir lenkų bei austrų PEN klubo narė. Daugiau nei trijų dešimčių poezijos knygų autorė, daugybės apdovanojimų už nuopelnus literatūrai ir kultūrai laureatė. Rinkinys „Pogłos“ (2010) įvertintas Gdynės literatūrine premija.

Natiurmortas
 
Natiurmortas pradeda gesti.
Rūdija vilkdalgių varžtai. Nuo
Chardino, Courbet, Cézanne’o
vaisių pasklinda šleikštus kvapas.
Drobė praranda regėjimą.
Taurėje – suakmenėjęs vynas.
Nepakeliama juoduma.
Pranašiškos mados
diktatorių vizijos:
ateina žaibų epocha.
Sausumos augalai, varliagyviai ir žinduoliai
pučia valtorną.
Laikas nutiks vis rečiau.
Tęsis vis trumpiau. Jo vis mažės.
Tad išimk iš rankinės mūsų meilę.
Ir paskubėki. Ultramarino skiautė
pranašauja, kad suspėsime mirčiai.
 
 
Priešais parduotuvę
 
Mirtį prašome palikti priešais parduotuvę.
Pririštą pasaitėliu. Geriausiai – su antsnukiu.
Esame tikri, ji yra paskiepyta nuo pasiutligės.
Atsiprašome už nepatogumus.
Gauta nauja gyvenimo siunta.
Sukinėjasi klientai.
O ji kartais suloja.
Grybšteli už rankovės.
Arba mirtinai
įsimyli tave.
 
 
 
Kažkada istorija vėl
neišjungs lygintuvo,
viltingai šneka ugnis,
įsispoksojusi į malkas.
 
 
 
Persikraustymas
 
Geriausias mūrinis namas – trisdešimtųjų
dvidešimto amžiaus metų. Art déco.
Paryžius. Londonas. Krokuva. Trumpas
lango sijonas. Laiptai įsmauktu liemeniu.
Elegantiška vartų geometrija.
Siaura geležinių pečių linija.
Kylantis saulės žaketas,
kai grįžtame auštant.
Prigludusi prie figūros
mūsų nebūtis užkloja
išraiškingą baliustradą.
Juntu tavo plaukuose
juodmedžio kvapą.
Skęstu.
 
 
Poetas
 
Išsiplėtusiuose vyzdžiuose
mėgstamiausias „Arial“ šriftas.
Mylima bedugnė.
Jam sapnuojas
apleisti žodžiai namų.
Paryškintas vaikystės spaudinys.
Langas atvertas po kažkieno pavarde.
Iki paskutinės akimirkos
atidėlioja laiką.
Pamišėlišką deklamavimą
skiria šunims.
Jį linksmina meilės kaligrafija.
Ranka užrašytas gyvenimas.
Apleista ekstazės raidė.
Gyvena žodžių pastogėje.
 
 
Meilė
 
Meilė yra aiškiaregys.
Numato save, tave ir mane.
Kilęs iš išrinktosios tautos
ir vartojantis
aukštosios įtampos kalbą.
Nacionalinėje bibliotekoje
išvarto net
neskaitomas knygas.
Chorų lavinoje
atranda euforijos ir mirties
aidą.
O kai imsis tavęs,
pasistenk būti namie
ar į juos panašioj vietoj,
kad tik susitiktumėt.
 
 
Varnėnas
 
Dabar net paukščiams
nebesinori skraidyti.
Išskrenda su manimi
kruiziniu lėktuvu
į šiltuosius kraštus.
Kabinoje čiulbėjimas, tarškesys,
švilpimas, lalesys.
Erzinantis vokalinis skyrius.
Paukštija žavisi
mimikos netekusiais
orlaivio sparnais.
Monotematiniu
variklio gausmu.
Neverta investuoti į poeziją.
Apsimoka silicis. Auksas.
Gal dar nekilnojamasis turtas,
čiulba man varnėnas.

 Iš: Ewa Lipska. Pogłos. Kraków: Wydawnictwo Literackie, 2010

Vertė Tadas Žvirinskis

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.