Literatūra
Gyvenimas su banga
Man brendant iš jūros, viena banga pralenkė visas kitas. Ji buvo lengva ir išstypusi. Nepaisydama kitų bangų, griebiančių ją už vilnijančios suknelės, šūksnių, ji pačiupo mano ranką…
Mūsų paskutinis Nobelis
Nobelio premija Svetlanai Aleksijevič: Stokholmas nevykėlių akimis ir atsisveikinimas su iliuzijomis. Ko verta laukti – ir ko laukti jau niekada neteks…
Trumpa krumpliaračio studija
neišvengiama samprotaujant apie didžius dalykus: šita epocha /
vis tiek pasibaigs būsimi išmanūs archeologai jau vaikystėje
Nuoga gamta
Taip Nijolė Vilutienė, mano žmona, pavadino savo kūrinių parodą Dailininkų sąjungos galerijoje. Drąsūs, atviri Nijolės darbai labai gražiai atrodė ant švarių ir baltų salės sienų. Daug gražiau, negu aš tikėjausi. ● Menininkas ir jo kūriniai yra du viename. Jeigu menininko kūriniai nėra jis pats, tai nėra ir meninės tiesos. Menininkas meluoja. Nijolė nemeluoja. Save paišo. Save gyvena. Pasaulį…
Nekalčiausia archeologija
Kai paklusdamas „akimirkos tironijai“ laikas vis labiau traukiasi, privalai išmokti būti tuo pat metu keliose vietose – kas sau gali leisti prabangą būti vienoje; nebegali ir nebūti namie, suskambus mobiliajam, – „namie“ tada esi bet kuriame pasaulio taške; pirktis maisto eini tik su rašteliu… Kada užėjo tie rašteliai? Kai galvose ėmė trūkti laiko. Prekybos centrų pardavėjos sako, kad rašteliais tiesiog…
Ne tik Brodskis… (2)
Sako, Chruščiovas buvęs protingas žmogus. Bet pianistas Vladimiras Aškenazis – dar protingesnis…
Half pelikan, half lektuv
Vilniaus katedroje yra XVII amžiaus Wolfgango Casparo Kolbo monstrancija, kurioje virš ostijos yra mažytė mažulytė pelikanė su dviem pelikaniukais. Paukšteliai tupi lizde, kuris yra panašus į Kristaus erškėčių vainiką, ir tiesia galvas link palinkusios motinos. Bet ši žiūri ne į juos, o į inkrustuotą violetinį ametistą sau ant krūtinės. Scena labai įdomi ir gana netikėta gyvūnų negarbinančios religijos liturginiame reikmenyje.…
Mirties reabilitavimas
Spalis pilnas mirties. Miršta visi medžių lapai. Ne, ne medžiai miršta, tik lapai. Medžiai ir toliau lieka gyvi. Matyt, dar gyvam esant labai svarbu pajusti grublėtą, nuogą medžio šaką, ant kurios kabi nuo gimimo iki mirties. Kabi sau, džiaugiesi saule, vėju, lietumi, kitų lapų šnarėjimu. Vasarinė vešli lapija slepia nuo žvilgsnio patį medį. Lapai, žiedai, vaisiai sugeria visą dėmesį ir…
Muitininko duktė
Vienturtė Daiva išoriškai visiškai nepanaši į tėvus: tėvas – majestotiškos išvaizdos, kalbantis galingu vadovauti įpratusio žmogaus balsu; motina – aukšta elegantiška dama, dirbanti mokytoja, nors į tokią nepanaši. Duktė – smulkutė, kalbanti melodingu balsu, primenanti apipešiotą žvirbliuką, paupyje išsirengusi atrodo lyg iš anatomijos kabineto pasprukęs kaulų rinkinys: per odą prasišviečiančius šonkaulius galima skaičiuoti tiek nuo viršaus, tiek atbuline tvarka.…
Albinas
Ieškau meno. Daiktuose ir reiškiniuose, susijusiuose su daiktais, jo nerandu. Ieškau jo savo fantazijose, ilgesiuose ir sentimentuose. Ir ten turbūt nerasiu…
