Literatūra

JONAS VALONIS

Mirtis knygyne

Jo eisena.
Tiesia pečių ir stuburo linija idealiai gulė rūbai. Žinoma, rajonui garbės jis nedarė, tad vietinis gezas kartą jo paklausė – ar žinąs, kas yra rėmai? Nors nevaikščiojo kaip Conoras McGregoras, vardą turėjo – Puškinas.
AUGMINAS PETRONIS

Kliudžiau 2

Tai buvo nedidelis, pilkas, purvinas, galbūt labai senas ir lėtas, o gal tiesiog labai kvailas balandis. Savanorių prospektu važiavau link centro. Man beveik privažiavus Krasnūchos „Maximą“, balandis, bandydamas perskristi tiesiai priešais mane skersai kelią, luposi į patį priekį, ten, kur „Toyotos“ ženkliukas. Išgirdau „bumbt“ per kapotą, priekinį stiklą…

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (15)

Koks gražus buvo Vilniaus siluetas mano jaunystės dienomis. Bažnyčių bokštai – kaip eglės. Iš Dievo mokėsi architektai, nestatė jie bažnyčių, panašių į fabrikus.

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS

Vienas mano kambario paveikslas

Algimantas Kuras. Laukas. 1978. Vytauto Balčyčio reprodukcija

Ant kambario, kuriame gyvenu, sienų įsitaisę keliolika paveikslų. Pakibę virš neaukštų lentynų su knygomis, jie čia kybo jau dvidešimt su viršum metų: per bemaž ketvirtį amžiaus kaip reikiant išdžiūvę mano draugų kūrybos vaisiai. Juos sukabino mano bičiulis Eugenijus C. Rinkdamas kiekvienam tinkamą sienos vietą bei kaimynus, be kitų kūrinio savybių, atsižvelgė ir į jo santykius su šviesa: vieni būtinai prašosi šoninio apšvietimo; kiti gali ištverti ir priekinę šviesą; o vienas kitas – net būti nugara į šviesos šaltinį: apsišviesiąs pats.

MŪZA SVETICKAITĖ

Eilės

šioje nuotraukoje
matote mane vos pabudusią:
fotografo ranka dreskia sapno antklodę
blakstienos limpa, trokšdamos pratęsti
PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ

Eilės

Nurimę veidrodžiai iš ežerų ir upių
spindi šviesuliais nugiedrinto dangaus.
Ir plakas vėjas, debesį įsukęs, –
apniūksta atspindys migloj lietaus.
FRANK O’HARA

Išgerti kolos su tavim

žiūriu
į tave ir galvoju, kad į tave verčiau žiūrėčiau nei į visus pasaulio portretus
galbūt išskyrus tiktai kartais į „Lenkų raitelį“, kuris, beje, išeksponuotas Fricke
kur, ačiūdie, tu dar nebuvai, todėl galėtume ten pirmąkart nueit kartu
stebiu tavo judesių tobulumą ir tai beveik pranoksta futurizmą
EMMETT WILLIAMS

Ji mane myli

 

ji

LAURYNAS LATVIS

Saulėgrąžos

– Saule, išlįsk! – bene jau trečią rytą iš eilės vos pabudusi ir laukan pro langą žvelgdama kantriai prašo baltapūkė mergytė.
– Saule, išlįsk! – kaskart į mane atsisukusi vėl pakartoja lyg pritarimo ir paskatinimo laukdama.
LINA SIMUTYTĖ

Didžioji kiemo kriaušė

Kai Nikita kruviną suknelę tarsi vienintelį likusios dienos įkaltį sugrūdo į kosminio laivo spalvos pusiau automatinę skalbimo mašiną ir užpylė ją sauja baltų miltelių, viskozė prie mano odos jau buvo priaugusi – taip, kaip minkštos samanos, ryškiaspalviai amalai su baltų uogų kekėmis arba žaliadumblės kerpės apsiveja medžių šakas, kamienus, šaknis ar jų vaisius…