Literatūra
Tilis Ulenšpygelis
Ir štai tenai, bažnyčios bokšto lange, pasirodė Tilis Ulenšpygelis. Jis pamojavo, stryktelėjo ant palangės ir žengė ant virvės. Darė jis viską taip, tarsi tai būtų vieni niekai, tarsi tai žingsnis kaip ir visi kiti. Nė vienas iš mūsų nė neviauktelėjo, nė vienas nešūktelėjo, nepajudėjo iš vietos, visi buvome netekę žado.
Literatūriniai nuklydimai
Bukinistės istorijos
Apklausa
Agnė pastatė mašiną duobėtame daugiabučių kieme, greta naujutėlaitės žaidimų aikštelės. Birželio pradžioje prieš šeštą buvo tvanku ir karšta kaip vidudienį, miestelis – pilnas gaivališkos žalumos. Kelionę į Vilkaviškį Agnė suplanavo vienam vakarui. Gūglo žemėlapiai atvedė prie pirmojo namo. „Jonas M., 86 m., L. gatvė 12-14“ – buvo pirmas punktas planelyje su apklausos dalyvių adresais. Apklausų įmonėje Agnė dirbo neseniai –…
Karbidas
Nuo tosyk būsimas meras nebekrovė turguje dėžių, o tūnojo pasislėpęs už medinio tualeto ir reikiamu metu siūlė pagalbą. Dirbdamas fizinį darbą gaudavo dešimt grivinų per dieną, o dabar, atlikdamas intelektinį ir stačiai humanitarinį darbą, lengvai pasidarydavo dvidešimt ar net trisdešimt grivinų. Verslas nesiplėtė, tačiau buvo stabilus. Tiesa, ne visiems nauja veikla lipo prie širdies, ypač piktinosi turgaus prekiautojai. Kas mėnesį jie rinko pinigus bendroms išlaidoms, taip pat ir tualetiniam popieriui, o tas dingdavo, vos sargas pakabindavo naują ritinėlį ant vinies.
Priklausomybė nuo fikcijos: kam žmonėms reikia istorijų
Gali atrodyti, kad žmonių interesas bendradarbiauti sumenko dėl vis didėjančio pramonės revoliucijos nulemto individualizmo, tačiau Krugeris ir Carrollas nustatė, kad šios temos tebevyrauja kai kuriuose pačiuose mėgstamiausiuose XIX ir XX a. pr. britų romanuose.
Visi tie patys, išsiilgti
„Poezijos pavasario“ per metus truputį pasiilgsti. Ne taip smarkiai, kad veržtumeisi važiuoti į skaitymus regionuose. Neseniai bičiulė pasakojo, kaip vienas klausytojas, vietinis literatas, jos eilėraščius pavadino proza, o po renginio dovanojo dvi eiliuotas savo kūrybos knygas. Bet net ne dėl to.
Ilgieji nuotoliai
Pirmąkart Reginą Katinaitę-Lumpickienę, skaitančią savo eilėraščius aukštaičių uteniškių tarme, išgirdau prieš kokius dešimt metų. Teigiamą įspūdį paliko poetės pasitikėjimas savo žodžiais, plūstančiais gimtąja tarme. [...] šiame, jau dvyliktame, rinkinyje neeliminuodamas egzistencinių, religinių ieškojimų V. Kaziela ypač atviras ir atidus pasaulio įvykiams, visuomenės problemoms.
