Literatūra
Eilėraštis įkeliamas…
prašom palaukti
Protingavimai (16)
Progresas išvaduos mus nuo darbo ir mes visi tapsim menininkais ir žiūrėsim į žvaigždes. Kažin. Dažniausiai išvaduotieji žiūri į televizorių.
Skaitytoja
Neturėdamas savo skaitytojų, jis susikuria vieną apsakyme, kurį pavadina „Skaitytoja“. Jis nusprendžia, kad ji bus jautri, protinga, įžvalgi, dėkinga, plačiai apsiskaičiusi – trumpai tariant, idealioji skaitytoja, – negana to, ji dar nepaprastai graži, kerinčia šypsena ir meilaus, nuolaidaus būdo. Ji prisipažįsta dievinanti jo kūrybą, parašytą skaityti būtent jai, o tai kursto jo tikėjimą, kad ji dievina ir jį patį. Na, žinoma, kad dievina, tai juk jo apsakymas, kaip galėtų būti kitaip?
Ar taip būna, kad jie atsisako?
Kelios mintys apie kultūrų tiltus
Kartais atsitinka taip, kad į visko mačiusio skaitytojo rankas patenka knyga, kurios vienu žodžiu, net ir vienu sakiniu neįmanoma apibūdinti. Būtent toks yra Mahiro Gamzajevo parašytas (parengtas, surinktas, sudarytas ir net, sakyčiau, išgyventas) veikalas „Vilnius–Baku: kultūrų tiltai ir dialogo meridianai“.
Apie tai, kas lieka eilėraščiuose ir fotografijose
Kritikai jau įvardijo ne vieną Juliaus Kelero knygai „Nepaliekantis miestas“ būdingą bruožą – fotografiškumą, saikingą sentimentalumą, tapybiškumą, melancholiją. [...] Autobiografinių motyvų kupina Dovilės Zelčiūtės knyga nukelia į Kauną, į Vilniaus gatvę, kuri užfiksuota ir Algimanto Aleksandravičiaus fotografijose.
Knygų chirurgas, arba Nevienareikšmiška knygokeitos istorija
Kita populiari tendencija – architektūros objektų ir meno instaliacijų iš knygų kūrimas. Iš knygų statomi namai, piramidės, bokštai, dėliojami ornamentai, imituojami gamtovaizdžiai. Yra meistrų, kuriančių knygų dioramas, 3D portretus, skaptuojančių skulptūras (book-cut sculpture).
Eilės
Poezijos vertimai
Atostogos Jašiūnuose
Ir Liudvikai tikriausiai tai buvo nerūpestingiausios laimės metai. Jaunutė, graži – apie jos odos baltumą ir juodų akių spindesį kalbėjo visi, – išsilavinusi – skaitė ne tik romanus, bet ir mokslo veikalus, ypač filosofijos ir istorijos, – talentinga – rašė poeziją, – gyveno visavertį išrinktųjų gyvenimą tėvo ir dėdės šlovės auros supama, geriausioje šviesių ir brangių žmonių draugijoje.
