Literatūra

Plikomis rankomis sutramdyti žaibą

[Lina Simutytė:] 2021 m. pasirodžius ketvirtajai poeto AIVARO VEIKNIO eilėraščių knygai „Mamuto medžioklė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) žinojau, kad būtinai norėsiu jį pakalbinti. [...] „Kelias iš namų visada yra kelias namo“, – cituodamas Aido Marčėno eilėraštį šypteli Aivaras ir dalijasi savo kelionės detalėmis, kurios peržengia penkiolikos kūrybinių metų ribas.

Pasolini ir Callas buvo įsimylėjėliai

Italų prozininkė Dacia Maraini (g. 1936) šiemet išleido knygą „Mielasis Pierai Paolo“ (Caro Pier Paolo). Šiuo leidiniu „Neri Pozza“ leidykla mini Piero Paolo Pasolini (1922–1975) šimtmetį. Rašytoja [...] atsakė į dienraščio „Corriere della Sera“ korespondento Aldo Cazzullo klausimus.

PAULA URBONAITĖ

Istorijos trumpos, o nesibaigianti – kas?

Gretos Dirmauskaitės trumpų istorijų rinkinys „pãžeme“ tapo „Pirmosios knygos“ konkurso prozos sekcijos nugalėtoju. Iš tiesų pats konkurso vyksmas tapęs daug įdomesniu reiškiniu nei išleidžiamos knygos: tai konkursas svarstomas Lygių galimybių komisijos, tai laimėtojai atsiima savo rankraščius, tai konkurso komisija neišrenka laimėtojo…

DOVILĖ BAGDONAITĖ

Nakties keliautojai

Kartu migruodavome į šiltai ošiančius paplūdimius
ar kurortinių miestelių bibliotekas, kad galiausiai ištirptume baltame triukšme.
Deja, nepavykdavo pasiekti tikslo.
Ta pati diena tęsdavosi.
RENATA ALAUSKAITĖ-MIKALAINIENĖ

Sunki rašyba

Ačiū verkia su nosine
Kosinusais atsikosime
Sinusuose apgultis
Temsta už lango naktis
BOURBON BUSSET

Tėkmės nešamas

Ar patekus į upės žiotis mane dar išneš į atvirus vandenis? Aš nieko prieš perplaukti vandenyną vienas. Bet kas toliau? Baigsis tuo, kad, išmestas į krantą, sutrūnysiu kokiame nors užutėkyje. Saulė maloniai šildo. Upe leidžiuosi greitai, bet neskubu. Jaučiuosi lyg valdovas, žengiantis tarp savo prasiskyrusios miestelėnų minios.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (24)

– Pomidoras yra.
– Iš kur žinai?
– Aš jį matau.
– Tai ir sakyk – „aš matau pomidorą“, o ne „jis yra“.
SKAISTĖ ŠAUMANAITĖ

Bukinistės istorijos (2)

– Sakykit, gal turite Gavelio „Jauno menininko… nu ten to Doriano… dienų portretą“?
– Gal kažkur laikot atsidėję Škėmos „Dievų mišką“?
– Kur čia galėčiau rasti Koršunovo „Žuvėdrą“?
– Ieškau Dantės „Pramano“.
KOSTAS POŠKUS

Sapnai ir tikrovė

  Išeinate iš kažkurio pavasarinio šeimos susibūrimo, kaip būdavo įprasta, į Nemuno krantą. Jisai sraunus teka, mes sotūs ir laimingi einame neskubėdami, šnekučiuodamiesi nieko neįpareigojančiomis temomis – pašnekesiai apie nieką. Mūsų draugija išsiskirsto mažomis grupelėmis: plepančios moterys tolsta ir pradingsta tamsuojančiame miškelyje, atsiliekantis vyriškis su nenuorama vaikeliu lieka kažkur už tavęs. Stengiesi išlaikyti ryšį tarp jų, šnekučiuojiesi su sutiktomis žygeivių…

AUGMINAS PETRONIS

Nugalėtojas

  Tvankioje betoninio daugiabučio svetainėje prie išblukusiais gėlėtais tapetais nuklijuotų sienų glaudėsi suklerusios lentynos, nukrautos sovietmečiu išleistomis knygomis, žurnalais „Modelist konstruktor“ ir įvairiais tautinių motyvų menkniekiais. Nuo palubės kambarį stebėjo dulkėtas molinis Vytis, kurio šypseną slėpė ūsai ir šarvų antsmakris. Senelis užsidėjo akinius. – Dabar žiūrėk, – pasakė. – Stumi karaliaus pėstininką į priekį. Per du. Atsidaro kelias rikiui –…