Bukinistės istorijos (2)
13. Kultūriniai bukinisčių skirtumai
Panevėžio centriniame turguje yra knygų namelis. Jame dirba apie 45–50 metų moteris.
– Mergaite, tai imkit va „Dievų mišką“, „Altorių šešėly“.
– O gal poezijos turit?
– Yra, jei kažko konkrečiai reikia – klauskit.
– Niliūno neturėsit turbūt?
– Naujesnio?
– Tiktų ir senos, ir naujos.
– O ko tokio reikia?
– Niliūno.
– Nesuprantu.
– Alfonsas Nyka-Niliūnas.
– Ai, negirdėtas šitas. Tie nepopuliarūs tai kažkaip neužsilaiko galvoj.
●
– O gražesnio „Vilniaus pokerio“ neturit?
– Ai ne, čia degė moters namas, tai knygos nesudegė (apdegė), todėl man atvežė, o va moteris tai sudegė. Tai va pirkit, knyga su istorija.
14. Iš knygyno pokalbių, arba Filologinis kivirčas
Pora renka dovaną draugui.
– Na, jis toks meniškas, tai gal šitas tiktų (parodo į atviruką).
– Kad ne, jis toks… Fragmatiškas.
– Tu net nežinai, ką tai reiškia, – piktai atrėžia.
– Pati tu nieko nežinai.
Mergina persmelkia vaikiną giltinės žvilgsniu, apsisuka ir dramatiškai išžingsniuoja iš knygyno, palikdama duris plačiai atvertas. Turbūt, suprask, eik iš paskos.
Ir ką – eina, užnugaryje palikęs visus „fragmatiškus“ atvirukus.
15. Iš gyvų anekdotų sferos
Į knygyną užsuko vyresnė moteris, sakyčiau, apie 50–60 metų.
Apžiūrėjusi visas knygas, išsirinko vieną ir atėjo susimokėt.
Žvilgteliu į pavadinimą – „Lengvas būdas sulieknėti“.
– Tikiuosi, kad ne sau perkat, nes šauniai atrodot, – nepasidroviu pasakyti.
Moteris susijuokia ir atsako:
– Oi, ne. Ne sau. Vyrui.
16. Smagiausi lankytojų knygų MIX’ai
– Sakykit, gal turite Gavelio „Jauno menininko… nu ten to Doriano… dienų portretą“?
– Gal kažkur laikot atsidėję Škėmos „Dievų mišką“?
– Kur čia galėčiau rasti Koršunovo „Žuvėdrą“?
– Ieškau Dantės „Pramano“.
17.
Kartais tas madingas oversize’as gan keblus reikalas, ypač jei tai milžiniški balti marškiniai.
Į knygyną užsuko vyras su mažamečiu sūnumi. Pakėlė jį ant rankų, kad išsirinktų torto gabaliuką. Vietoj to vaikas žvilgtelėjo į mane ir sušuko:
– Tėti, šita mergaitė su tavo marškiniais!
18.
Į pasimatymą knygyne atėjo vienas Žymus Visuomenės Veikėjas su savo Žmona.
Žymus Visuomenės Veikėjas bandė Žmoną įtikint, kad labai gera mintis varyt į Panamą.
Žymaus Visuomenės Veikėjo Žmona Žymų Visuomenės Veikėją pabandė nugesinti, pasakydama, kad:
– Niekur tu nevažiuosi, tau jau tuoj 90 metų.
Bet Žymus Visuomenės Veikėjas nepėsčias – atkirto:
– Nebijau mirties, o ir kruizai pilni senių.
Visi minimi veikėjai yra išgalvoti ir bet koks sutapimas su realybe yra atsitiktinis.
19.
Vakare, prieš pat užsidarant, užsuko vyriškis, sudėjo ant prekystalio knygas: „Žmogžudystė yra menas“, „Nužudyk mane dar kartą“, „Žmogžudysčių kambarys“, „50/50 žudikas“ – ir pareiškė:
– Dovanoju.
Ramiai padėkojau. Atrodo, kad taksu važiuosiu nuo durų iki durų.
20.
Užsuko moteriškė priduot labai prastos būklės knygų, teko pasakyti, kad:
– Dovanokit, bet šių knygų nesupirksiu.
– O tai gal bent gėlių ar obuolių?
21. Sutrikusių lankytojų MIX’ai
– Sveiki, o čia pas jus tos knygos parduodamos ar tik dekoracija?
– O galima nuomotis knygas?
– Daug knygų čia, gal čia kokia biblioteka?
– Sakykit, o kur čia knygynas?
22. Lankytojų MIX’ai apie knygas
– Gal turit kažką apie debesis, na, jų rūšis?
– Gal turite drugelių kambarį?
– Kur čia radiotechnikos skyrius?
– Ieškau knygos nuo širdies skausmo.
23.
Užsuko vyras su žmona ir paaugle dukra. Vyras pareiškė damoms:
– Sumedžiosiu jums knygas.
Rinkosi visai neilgai, gal penketą minučių, paskui sudėjo ant prekystalio knygas ir pareiškė:
– Žmonai – klasika (Austen „Puikybė ir prietarai“), kad toliau prisikabinėtų prie mūsų pernelyg kasdieniškos meilės, dukrai – Kerouacas („Kelyje“), kad savo noru čiuožtų iš namų, nu, o man – „Pragaras“ (Dantės), nes su abiem šitom tenka gyvent.
Padariau nuolaidą.
24.
Į knygyną užeina 8 marozai (man galim taip sakyt, nes aš iš Panvėžio).
Nedrąsiai tarpusavy kažką tariasi, nugirdau, kaip vienas kitam sako: „Reik klaust tos mergos, nieko čia neprivaidinsim.“ Palinkčioja visi galvom. Du prieina, kiti lieka tolėliau.
– A galit pasiūlyt kokios literatūros? Pasakysiu nuoširdžiai. Mes visai neskaitom. Nieko. Draugui reikia. Kažką su kūno kalba. Nu aš tik nesuprantu, kas tas yra.
– Na, yra tokia knyga „Kūno kalba“, kurią žinau, tačiau mes jos šiuo metu neturim.
– Nu tai nesvarbu, kažką panašaus.
Ieškau ieškau. Kaip tyčia nieko panašaus. Sakau:
– Aš tai paprikolinčiau ir šitą duočiau (parodau – „Iš žodžių į dialogą“).
– O tai kame čia bajeris?
– Asile, taigi čia viskas aišku. Nu, kad, tipo, kalba yra kalba ir koks skirtumas, ką ten, tipo, kalba, – įsiterpia trečiasis.
Stojus filosofinių apmąstymų tylai, antrasis patikslina:
– Nu, tai, žodžiu, sakė, kad nori nevarbalinės kažkokios.
– Neverbalinės?
– Nu. Kas tas yra. Čia, ble, tipo, mokslininkas nori pabūt sėdęs.
– Nu jo, mūsų draugas biškį atostogose, tai skaito, tipo, – susižvengia visi.
– Tai gal dar kokį romaną pasiūlysit? Su kūno kalba, – klausia pirmasis.
– Jo jo, bet irgi kokį bajeriuką, – paantrina antrasis.
– Sylvia Day? – pasiūlau, bandydama išlaikyti kuo santūresnį veidą.
– O kas ji tokia?
– Panašiai kaip „50 pilkų atspalvių“, jei žinot, – atsakau.
– Jo jo, girdėjau tokį filmą, – jau ir ketvirtasis įsiterpia.
– O kuri iš šitų Silvos knygų tau labiausiai patiko? – įsijungia penktasis.
– Ne mano tipažas, neskaičiau nė vienos, – prisipažįstu.
– Ai, tai, tipo, nemėgsti kūno kalbos? – prajuokina visus šeštasis.
Kadangi pagailo man to draugo, sėdinčio atostogose, tai pasiūliau dar vieną neblogą romaną ir rytietiškas noveles. Susirinko viską ir išėjo pasidžiaugę, kad „pigiau nei 4 pačiokai“.
