Publicistika

SAULIUS VASILIAUSKAS

Ėdrūnas Dulkė

Manasis butas, ilgai tylėjęs ir kentęs netvarką, nebeišlaikė ir prapliupo skųstis. Labiausiai jam įgriso knygos, skaitytojo laukiančios ant grindų, palangių, radiatorių, batų dėžės ar skalbimo mašinos. Panoręs rasti reikiamą knygą neretai sugaištu kelias minutes; suirzęs imu ant knygos šaukti, niekinamai kreipiuosi į jos autorių, kumščiais barškinu suskilinėjusią sieną. Ir tik pagalvojęs, kad kas nors, pavyzdžiui, Jūs, gali mane šią menkumo…

JULIUS SASNAUSKAS

Pavasario pokštai

Anądien paskambinęs draugas kviečia gatvėn kavos. Tai toks brangus senų laikų žanras. Dar neišgyvendintas. Nors šiaip dabar plempiu puerh arbatą, ir dėl to smarkiai sumažėjo kavos…

VYGANTAS VAREIKIS

Traukinys

„Pats traukinys nėra kažkas ypatingo – juk jis tik mašina, – teigia italų rašytojas Alessandro Baricco, – tačiau genialu buvo viena: toji mašina gamino ne jėgą, o kažką blankiai suvokiamo, kažką, ko dar nebuvo: greitį…

JULIUS SASNAUSKAS

Velykinė d vietoj D

Iš margučių kraitelės Velykų rytmetį renkuosi raudoną. Sako, kad šie patys seniausi ir tikriausi, gal net po Viešpaties kryžiumi atsiradę, šventu krauju pirmąsyk nudažyti. Yra ne viena tokia legenda. O dar raudonumas – drąsos spalva. Be drąsos, kaip ir be kraujo, nebus Velykų, visi puikiai žino. Nebijokite! – kartoja ir kartoja prisikėlęs Jėzus. Kitą panašų sakinį pasigavau iš XVI amžiaus…

JULIUS SASNAUSKAS

Mėlynakis

Dujų katilo signalinė lemputė žiūri priešais tarytum akis. Ne šiaip kokia išsprogusi, nenatūraliai pažaliavusi, kaip būdavo ant radijo imtuvo „Baltika“ mano vaikystės namuose. Ši – gražiausia ir taisyklingiausia. Migdolo riešuto formos. Rugiagėlių žydrumo. Net su voku, nors mirkčioti nemirkčioja. Kai katilas ūžaudamas ir spragsėdamas užsikuria, ta akis įsijungia. Po kurio laiko ji pasidaro juoda ir negyva, o paskui ir vėl…

RASA BALOČKAITĖ

Anne Applebaum „Gulago istorija“ – apie meilę ir liūdesį

Lietuvoje istorinių traumų ir politinio teroro vertinimai gana dažnai remiasi pozityvistine perspektyva, o katastrofos mastas matuojamas žuvusiųjų skaičiumi. Sušaudytų, nukankintų, iš bado ar šalčio mirusių žmonių kūnai Lietuvos miestelių centrinėse aikštėse ir kur nors Norilsko ar Trofimovsko kapinėse yra iškalbingas stalinistinio režimo nusikaltimų liudijimas, tačiau kokius pėdsakus teroras palieka žmogaus smegenyse? Anne Applebaum knyga „Gulago istorija“ (iš anglų kalbos vertė…

TOMAS REKYS

Hepiendas

Happy End! Būdinga amerikinių kino filmų pabaiga. Gyvenimas nebūtinai pamėtėja tokias pabaigas, pakanka ir tragiškos patirties. Kam teiktume prioritetą – atviromis akimis žiūrėti į gyvenimo siaubą ar ne mažiau išpūstomis, bet nuo laimės blizgančiomis akimis į hepiendus? Be abejo, svarbiausia turbūt gera nuotaika. Hepiendų prioriteto idėja JAV kilo tuo metu, kai tas „happy“ buvo gyvybiškai reikalingas, – praeito šimtmečio depresijos…

JULIUS SASNAUSKAS

Ir tu, Betliejau

Kažkada esu sau svarstęs, kad mūsų martirologijoje nežinia kodėl daugiau kalėdinių motyvų negu ko nors iš Didžiojo penktadienio ir Velykų. Mečislovas Jurevičius, nelegalių religinių eisenų organizatorius tarybiniais metais, dėl to suimtas ir pasodintas į Lukiškes, per Kalėdas iš ten rašė, kad kalėjimo kameros lemputė, dieną naktį negęstanti, jam dabar spindi tarsi Betliejaus žvaigždė. Jis buvo paprastas žmogus, Šiaulių darbininkas, ne…

KAROLIS DAMBRAUSKAS

Czesławas Miłoszas vilnietiškų tapatybės derybų kontekste

Šį straipsnį norėtųsi pradėti vieno žymaus tarpukario Lietuvos intelektualo dienoraščio ištrauka:   Mano galvosenai tam tikrą įtaką darė tėvas. Jis buvo tikrąja žodžio prasme „litvin“, t. y. seno tipo lietuvis patriotas, toks kaip A. Mickevičius, L. Kondratovičius. Lietuviškai jis nemokėjo, bet buvo lietuviškai nusiteikęs, o kartu buvo opozicijoje prieš lenkus, o kai kada jis mokydavo mane atsikirsti išgirdus nukreiptą prieš…

JULIUS SASNAUSKAS

Beveik muilo opera

Kalėdinėje rytų krikščionių ikonografijoje, šalia įprastų vaizdų ir personažų, įsiterpia ir viena netikėta, keista scena: naujagimio numazgojimas. Tą darbą esą atlikusi geroji Salomė, kuri paskui su kitomis moterimis stovėjo po kryžiumi. Viskas čia būtų panašu į krikšto apeigas, jei nežinotum, kad Jonas pakrikštijo Jėzų jau suaugusį barzdotą vyrą. Ir ne kur kitur, o Jordano upėje, abiem įsibridus. Negali žinoti, ar…