Mums rašo

VYGANTAS VAREIKIS

Kelios pastabos apie antisemitizmą

Okupacinė vokiečių politika žydų atžvilgiu buvo pirminė Holokausto Lietuvoje priežastis, okupacinės valdžios skatinama antisemitinė retorika padėjo jiems įgyvendinti genocidinius planus ir patraukti dalį lietuvių į savo pusę.

MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ

Politinio tamsumo piktžolės

Liberalfobija? Tai galėtų būti naujas terminas apibūdinti žmonėms, išpučiantiems liberalizmo ar neoliberalizmo grėsmes bei kiekvieną politinę ir ekonominę problemą kabinantiems neoliberalizmui. Skaitytojai neturėtų pasiduoti tokiems istoriškai netiksliems ir intelektualiai netvirtiems argumentams.

VALDAS ŽILVITIS

Kitas krantas

  Lyg žemė ta pati, bet greitai įsitikinau – ji kita, kieta, uolėta, raižyta plačiomis įlankomis, užutėkiais. Stūkso nuskalauti, nugludinti krantai, stambiausi akmenynai. Bangos su akmenimis žaidžia neatsižaidžia, slysdamos ošia, šniokštuoja, neįveikusios stačių akmenynų, amžių paslaptis murmėdamos atsitraukia. Mažiau žolės, žalumos. Ir kadugiai kitokie, medeliai aštresni, dygūs, nuo atkaklių vėjų susigūžę. Dešimtmečius mąstyta, svajota: kaip ten, kas ten, kodėl mes…

-kd-

Mums rašo

Neseniai naujienų portale „15min.lt“ publikuotas Vaido Jauniškio tekstas „Aš emigruoju“ paskatino susimąstyti apie autoriaus apibūdintą vidinės emigracijos būseną. Emigracija – reiškinys, kai kolektyvinės problemos sprendžiamos individualiai, kai „aš“ išvažiuoju. Galbūt ne vienas, o su šeima, tačiau tai vis tiek lieka individualiomis pastangomis tvarkantis su visuomenėje plačiai paplitusiomis bendro pobūdžio problemomis. Matyt, kad po LTSR griūties prasidėjęs „tu pats – savo…

AISTĖ DEIMANTAITĖ

Kelios pastabos netesėto pažado ir autoriteto mirties tema

Agnė Alijauskaitė savo tekste „Neištesėtas etinis pažadas kaip autoriteto mirtis“ („Š. A.“, II.10) paliečia itin opią temą – autoriteto žūtį moderniame (taip pat ir postmoderniame) pasaulyje ir teigia, kad šiose epochose autoriteto nuosmukis susijęs su tuo, kad pats autoritetas save desakralizavo per pažado netesėjimą ir savo deklaruojamų moralinių nuostatų nesilaikymą. Iš pirmo žvilgsnio įžvalga atrodo teisinga ir mes, skaitytojai, pritariamai…

Konradas Virgiejus

Kas galėtų paneigti?..

Arūnas Valinskas savo laidoje klausia: „Kuris ežeras Lietuvoje neegzistuoja?“ TV laidos svečias sako: „Ar egzistuoja Dievas?“ Šeimos daktaras (LRT) sako: „Egzistuoja tokie manekenių pusryčiai.“ Anglas tokiuose sakiniuose sunkiai apsieina be veiksmažodžio exist. Lietuviui iki šiol paprastai užtekdavo žodžio yra. Gamtininkas sako: „Yra keturiasdešimt skirtingų tarakonų rūšių.“ Savivaldybės darbuotojas: „Projektas vykdomas keturiolikoje skirtingų miestų.“ Sporto komentatorius: „Dalyvavo trijose skirtingose rungtyse.“ Anglas…

ROMUALDAS DULSKIS

Dievo kvailiai ir žmogaus sudievinimas

Matyt, kaltas šiandienio gyvenimo tempas, kad kartais imamasi rašyti knygų recenzijas, tinkamai neįsigilinus į analizuojamus tekstus. Taip atsitiko su Gintaro Sungailos parašyta šiais metais pasirodžiusios mano knygos „Ekumeninė krikščionybė. Dieviškasis žmogaus pašaukimas Rytų krikščionybėje“ apžvalga „Stačiatikybės terminija lietuvių kalboje“ („Šiaurės Atėnai“, 2016-07-08). G. Sungaila taip paviršutiniškai peržvelgė knygos įvadą, kad tvirtina, esą „knygos pradžioje kaip įvadas įdėta popiežiaus Jono Pauliaus…

MONIKA SMILGYTĖ

Apie įvaizdžius ir atspindžius

Kažkaip sentimentalu. Turbūt dėl to, kad už lango lyja, bet juk visiems taip. Vos tik subjursta oras, visi puola apsimetinėti esantys įkvėpti rudeninės melancholijos, kupini susimąstymo svaigsta nuo savo sielos gilumo. Kurgi ne. O kas belieka, jei ne pilti į save arbatą puodelis po puodelio, televizija seniai nebeteikia vilties, nebent jums arčiau širdies dvi jos siūlomos alternatyvos: naikinimas arba idiotiškumas.…

Mums rašo

Skaitinėdama publicistiką interneto portaluose aptikau straipsnį apie šiųmetinę Vilniaus knygų mugę. Jis mane nustebino – tai buvo panašu į šmeižtą.

HELMUTAS ŠABASEVIČIUS

Dėl „Nežinomos balerinos autobiografijos“

Su įdomumu perskaičiau rugsėjo 5 d. „Šiaurės Atėnuose“ paskelbtą „Nežinomos balerinos autobiografiją“, parengtą teatro istoriko Donaldo Strikulio. Prieš keletą mėnesių teko su juo kalbėtis apie šį vertingą archyvinį dokumentą – kaip jis rašo, „novelę apie gyvenimą“, tik tada neužteko laiko labiau įsigilinti į joje pateikiamus faktus. Publikacija paskatino dar sykį perkratyti per du dešimtmečius sukauptas žinias apie Lietuvos baletą, atidžiau…