LiteratūraVertimai
Jauna namų šeimininkė
Dešimtą ryto jauna namų šeimininkė
sukinėjasi apsisiautusi peniuaru už
medinių savo vyro namo sienų.
Mašinos vienumoje riedu pro šalį.
Toliaregiškųjų
Iškosėjau paukštį ir jis pragydo
Snape prasiskleidė didelis medis
Mano gimda yra virdulys su rankenėle
o kepenys auksinė žąsis
Arabų apokalipsė
Ilga geltonos saulės procesija nuo mečetės iki neapgyvendintos Vietos. Nebylūs taksi.
Kariuomenė civiliniais rūbais. Tylus katafalkas. Nutildyta muzika. Palestiniečiai be Palestinos
Hanfeidzi
Kartą Vei valstybėje viena sutuoktinių pora atnašaudama aukas meldė sau malonių. „Kad mūsų neužkluptų nelaimės ir gautume šimtą glėbių audinio“, – kalbėjo žmona. Vyras jos paklausė, ko ji tiek mažai prašanti. Ši atsakė: „Nes gavęs daugiau nei šitai, įsigytum sau sugulovę.“
Kaimynai
Džordžas kare žudė žmones.
Kokius žmones, kokiam kare, jis nesako, o aš
neklausiu. Gėlės jo namo kieme, aguonos ar plukės,
buvo ir tebėra gražiausios visoje gatvėje.
Balsai
Dar Eblingui nespėjus pareiti į namus, suskambo jo mobilusis telefonas. Metų metus jis priešinosi šiam pirkiniui, nes buvo technikas ir nepasitikėjo tokiais dalykais. Kodėl niekam neatėjo į galvą, kad žmogus prie ausies glaudžia agresyvios spinduliuotės šaltinį? Bet Eblingas turėjo žmoną, du vaikus, būrį kolegų darbe ir nuolat girdėjo jų priekaištus, kad esąs nepasiekiamas. Tad pagaliau nusileido, įsigijo telefoną ir dar parduotuvėje paprašė jį aktyvuoti.
Mirties septyngiesmė
O, jūs tylos auksarudeniai laikai,
Kai mes, taikūs vienuoliai, spaudėm vyną iš purpuro kekių;
Ir aplinkui spindėjo kalvos ir miškai.
O, jūs medžioklės ir pilys; vakarė rimtis,
Kai žmogus kambarėly audė teisuolio mintis,
Grūmės nebylioj maldoj dėl Dievo gyvosios galvos.
Ištekėjusi už netinkamo vyro
„Kodėl nepalieki savo vyro?“ – „Negaliu. Mes susituokę visam gyvenimui, be to, jis nemirtingas.“ – „Koks koks?“ – „Nemirtingas. Žinau, nes tris kartus mėginau nunuodyti ir du kartus peršoviau širdį. Jam nė motais [...].“
Kas tu toks?
– O tas kur? – paklausė jis Lidos.
– Kas?
– Kur nupjautas pirštas? – nervinosi cecho viršininkas.
– Kažkur makaronuose, – atsakė Lida.
– Gal paieškot? Prisiūtų.
– Jis podraug su tešla per matricą perėjo, – paaiškino Lida. – Nebėr ko ieškot.
Regis, tai buvo viskas, kas domino viršininką. Bent jau nerimas dingo iš jo sudžiūvusio nuskusto veido.