LiteratūraVertimai
Kas yra pinigai?
Yra toks senas posakis, kad pinigai – visų blogybių šaknis. Aš sakyčiau, kad visų blogybių šaknys yra pinigai… ir nedoros moterys.
Charkivo pasakėčios
Kiaulė su Skruzdėle susiginčijo, kuri iš jųdviejų turtingesnė. O Jautis buvo už liudytoją ir už nešališką teisėją.
– Ar tu daug turi duoninių grūdų? – su pasipūtėliška pašaipa paklausė Kiaulė. – Nagi paaiškink, gerbiamoji ponia…
– Turiu pilnutėlę saują pačių švariausių grūdų.
Kai tik Skruzdėlė taip pasakė, Kiaulė ir Jautis staiga pratrūko juokais.
Karo padėtis [Portnykov, Taran, Čech]
[Portnykov:] Niekas taip nesuvienija žmonių, kaip bendros destrukcijos perspektyva, nacionalinio pralaimėjimo arba, priešingai, bendros pergalės galimybė.
Žiemos rytas
Vienkiemio atokiai nuo greitkelio langas
kalba tamsai slopiu, užtikrintu balsu.
Šioje tylumoje tik virdulio kuštesys,
tik melsvos liepsnelės žiedas žvaigždėtame šaltyje.
Sekmadienio rytas
Šiandien sapnavau kad buvau Karalius
mane apdengė juodmargiu kailiu
Šiandien mūkiau iki nukritimo
o bažnyčios varpai gedulingai skelbia
kad pienas keliauja į turgų
Kalėdos
…nesvarbu, kuri diena jums yra šventinė ir simboliška, svarbiausia, kad ji būtų labai aiškiai ir ryškiai atskirta nuo visko, kas vyko iki tol. Todėl visi senieji, sveiko proto padiktuoti kalėdiniai papročiai buvo skirti tam, kad žmogus ko nors neliestų, nematytų, nesužinotų ar neapkalbėtų iki pat tos dienos, kai iš tiesų ateis Kalėdos. Pavyzdžiui, iki tam tikros valandos vaikai negaudavo jiems skirtų dovanų. Jos gulėdavo suvyniotos į rudo popieriaus ryšulius, iš kurių kartais netyčia išlįsdavo lėlės ranka ar asiliuko koja. Kaip aš norėčiau, kad šis paprotys galiotų ir šiuolaikiniams kalėdiniams renginiams bei leidiniams.
Durys
Durys atsidaro:
O vyrių dieve,
ilgų kelionių dieve,
išsaugojai tikėjimą.
Tamsu tenai.
Atsiduodi tamsai.
Žengi vidun.
Durys užsidaro.
Nėrimas į sudužusį laivą
Pirmiausia perskaičiusi mitų knygą
užsitaisiusi fotokamerą
patikrinusi peilio ašmenis
velkuosi juodos gumos šarvus
maunuos juokingus plaukmenis
deduos grėsmingą, nepatogią kaukę.
Laiškas drambliui
Taip, brangusis pone drambly, mudviejų, jūsų ir mano, vienodas likimas, o užmarštin mus plukdo tas pats galingas absoliutaus racionalizmo vėjas. Visuomenėje, kurioje klesti materializmas ir realizmas, poetai, rašytojai, menininkai, svajotojai ir drambliai yra ne kas kita kaip kliuviniai.
