LiteratūraVertimai

JAMES TATE

Žymiai daugiau klausimų negu atsakymų

Aš miegojau ant kušetės ir išgirdau nesmarkų beldimą į duris. Galėjo ir vėjas baladotis, bet aš nuėjau patikrinti. Atvėriau duris, o už jų stovėjo ne kas kita, o mano mama, mirusi pastaruosius aštuonerius metus. „Mama, kaip smagu tave matyti, – ištariau. – Koks netikėtumas.“

OSCAR WILDE

Eilėraščiai proza

Andreas H. Bitesnich. Paukščiai. 2013
Ir kai Jis ėjo pro vartus, tai pamatė jaunuolį, sėdintį šalikelėje ir graudžiai verkiantį.
Ir priėjo Jis prie jaunuolio, ir palietė jo garbanas, ir paklausė: „Kodėl tu verki?“
Ir atsigręžė jaunuolis, ir pažino Jį, ir atsakė: „Kadaise aš buvau miręs, o tu prikėlei mane. Ką gi man beveikti, jei ne sielvartauti ir raudoti?“
THOMAS HOOD

Atodūsių tiltas

Dar viena dingusi
Taip nelauktai,
Mirty sustingusi
Guli antai.
FERNANDO PESSOA

Poezijos vertimai

Aš nemiegu, aš guliu, atgijęs lavonas, juslus,
Tas juslumas yra bergždžias galvojimas.
Per mane plūsta ir mane dirgina viskas, kas man yra nutikę.
Viskas, dėl ko atgailauju ir kaltinu save.
Per mane plūsta ir mane dirgina viskas, kas man yra nenutikę.
MAURO COVACICH

Žmogus, kuris pučia

Buvo apsivilkęs striuke iš sintetinio pluošto, daigstyta ir be rankovių. Su ūsais, raudonais skuostais, lyg žmogaus, kamuojamo padidėjusio kraujospūdžio. Pirmus ratus po parką Žmogus, kuris pučia, vaikštinėjo su juodu šiukšlių maišu ir rinko popiergalius.

HAROLD PINTER

Kandidatas

Ką gi, procedūros eiliškumas yra toks: prieš pereidami prie kandidato kvalifikacijos aptarimo, norėtume su juo atlikti nedidelį testuką, kad nustatytume kandidato psichologinį tinkamumą. Jūs neprieštarausit?

VALERIE FRITSCH

Pirminis ir antrinis karštis

Luisa Max-Ehrlerová. Telegrama. 1894

Merginos buvo didelės moterys ir mažos šokėjos, visų dydžių ir formų, elastingos eisenos ir išgaubtų antakių, o keletas netgi surado viešnamy savo didžiąją meilę. Kai kurios ištekėjo už savo kliento žinodamos, kad didžioji meilė, ko gero, turi prasidėt nuo mažos. Rytais juodmargiai šunys žvitriai bėgiodavo po kambarius, nulaižydami besivoliojančius vibratorius.

KARIN BOYE

Poezijos vertimai

Esu viena iš tų, kur šiaip ne taip
gyvena, atsimindami tiktai
slopius dūžius tamsos širdies senos,
nelaukiančios jokios naujos dienos.
Nebijančios jokios naujos dienos.
ALEKSANDR BLOK

Nepažįstamoji

Tą sielos lobį, širdį veriantį,
Slepiu aš butelio dugne.
Esi teisi, pabaisa gerianti!
Žinau: tiesa tiktai vyne.
JURIJ ANDRUCHOVYČ

Kaip mes užmušėm Petrą

Albert Saverys. Žiema Flandrijoje. 1920

Petrą nuspręsta šarvoti aprengtą paradine uniforma, ir jaunesnysis seržantas Gubanas pats išlygino jam kelnes, kitelį ir marškinius. Tačiau praporščikas Holovatiukas šitą paradinę atėmė, mat, sakė, ji visiškai nauja ir gaila ją lyg niekur nieko atiduot į aną pasaulį. Vietoj jos davė kitą – seną ir įsmėlusią. Ir lyginti jos jau nebebuvo kada, nes reikėjo dar sukalti karstą ir įdėti jį į voką – didelį medinį dengiamosios spalvos konteinerį, ant jo mūsų kuopos raštininkas gražiomis raidėmis baltais dažais išvedžiojo Petro tėvų adresą ir net pašto indeksą.