LiteratūraPradedantieji

MONIKA MORKŪNAITĖ

Kai laikas netelpa savyje

Dažnai sakoma, kad Marcelis Proustas – „vieno kūrinio“ autorius. Jo pavardė neįsivaizduojama be prierašo „Prarasto laiko beieškant“, žyminčio garsųjį romanų ciklą. Neatsitiktinai ir jo kūryba tapatinama su ypač jautria laiko ir meno refleksija; Proustas neretai lyginamas su Edmundu Husserliu ar Sigmundu Freudu. Bet jam kaip rašytojui sunku rasti analogų – ne dėl jo gvildenamų temų, o dėl unikalios romanams būdingos…

LINA HALL

Rožės

Kartais gyvenime nutinka tokių dalykų, kurie kam nors papasakojus atrodytų juokingi, keisti, visiškai nereikšmingi, bet po tokių nutikimų viskas kažkodėl nebebūna taip, kaip buvę. Kai gyveni, praėjus konkrečiai akimirkai kiekviena diena atrodo visai paprasta, eilinė… Bet būtent tas momentas yra magiškas. Be to, kai po penkiasdešimties metų ištrauki tą dieną iš atminties, ji pasirodo tokia vertinga. Ir tu jau visai…

JUDITA GURNEVIČIŪTĖ

Ji sukasi ir sukasi

Ji sukasi ir sukasi, vaizdas akyse liejasi į akvareles, ir drobėje iš miško telieka šimtai realybę tirpdančių atspalvių. Vėjas velia plaukus, iš jų formuojasi pilkšvos medžių šakos, jos tįsta, ilgėja, krauna pumpurus, jie ima skleistis. Sijonas plaikstosi į šalis, plečiasi ir virsta pieva. Dangus pranyksta lapų sūkuriuose.   – Vėjo beldimas į stogą ir nerami lietaus nuojauta pažadina moterį. Atmerkusi…

Bloga istorija

AKVILĖ KARBAUSKAITĖ Jai labai nepatikdavo sirgti. Bet ji reguliariai susirgdavo – ne kas porą metų, ne išsimaudžiusi jūroje sausio mėnesį ir pasigavusi kokį inkstų geldelių nuliūdimą lyg sveikuolis. Už jos susirgimų niekuomet neslypėdavo geros istorijos, visuomet kas nors trivialaus

Naujadaiktis

EDITA PUSKUNIGYTĖ

Palikimas

INDRĖ ČESNAUSKAITĖ Anika, vakarais užtraukdama užuolaidas, kartkartėmis visai netyčia palikdavo tarpelį tarp jų, ir giedrą ar vos vos debesuotą rytą, jei tąkart miegodavo kairėje lovos pusėje, ją iš sapnų ištraukdavo spindulys, įkyriai degindamas dar sukibusius vokus. Bet ir apsiniaukusį rytą ji žinojo – saulė atsisukusi į josios langą.

Nusivylimų maratonas

DOMINYKAS KERŠULIS Būna dienų, kurios tiesiog parodo visą gyvenimo tuštybę. Tokioms dienoms sukurti nebūtina pasilaidoti filosofų raštuose prastai apšviestame bibliotekos kampe.

Šilti pavasariai

EDGARAS SINKEVIČIUS Tuo laiku buvo šilti pavasariai. Pamenu, kaip skuosdavome nuo mokyklos slegiami sunkių kuprinių, pilnų literatūros ir gamtos mokslo vadovėlių. Pasiekę upę, virsdavome į žolę giliai dūsaudami, ir mūsų alsavimas peraugdavo į griausmingą juoką

Mes visi senstame

KAROLIS ŽUKAS Tarp aštuntos ir devintos ryto autobusu riedėjau iš naktinės pamainos namo. Palengva švito ir netrukus ties kai kuriais posūkiais išvysdavau šmėkštelintį saulės rutulį – akimirką jis mane apakindavo.

Porcelianas

EDITA PUSKUNIGYTĖ Anė buvo paguldyta už senovinės močiutės indaujos, kuri didelį kambarį su išsišovusia krosnimi skyrė perpus. Lovūgalis buvo plačiai įsirėmęs į indaujos nugarą