AKVILĖ KARBAUSKAITĖ Jai labai nepatikdavo sirgti. Bet ji reguliariai susirgdavo – ne kas porą metų, ne išsimaudžiusi jūroje sausio mėnesį ir pasigavusi kokį inkstų geldelių nuliūdimą lyg sveikuolis. Už jos susirgimų niekuomet neslypėdavo geros istorijos, visuomet kas nors trivialaus

EDITA PUSKUNIGYTĖ

INDRĖ ČESNAUSKAITĖ Anika, vakarais užtraukdama užuolaidas, kartkartėmis visai netyčia palikdavo tarpelį tarp jų, ir giedrą ar vos vos debesuotą rytą, jei tąkart miegodavo kairėje lovos pusėje, ją iš sapnų ištraukdavo spindulys, įkyriai degindamas dar sukibusius vokus. Bet ir apsiniaukusį rytą ji žinojo – saulė atsisukusi į josios langą.

DOMINYKAS KERŠULIS Būna dienų, kurios tiesiog parodo visą gyvenimo tuštybę. Tokioms dienoms sukurti nebūtina pasilaidoti filosofų raštuose prastai apšviestame bibliotekos kampe.

EDGARAS SINKEVIČIUS Tuo laiku buvo šilti pavasariai. Pamenu, kaip skuosdavome nuo mokyklos slegiami sunkių kuprinių, pilnų literatūros ir gamtos mokslo vadovėlių. Pasiekę upę, virsdavome į žolę giliai dūsaudami, ir mūsų alsavimas peraugdavo į griausmingą juoką

MARIJA PAŠKEVIČIŪTĖ Senutės sėdėjo klauptuose it paklusnios mokinukės. Jų žili plaukai krito ant pečių garbanomis arba buvo susukti į tvirtus kuodus. Vis paseilindamos sukietėjusias pirštų pagalvėles, jos vartė maldaknygių puslapius, murmėdamos, šnabždėdamos, protarpiais atsidusdamos.

MIG­LĖ SUR­VI­LAI­TĖ Štai da­bar jūs per­skai­ty­si­te tik­rais fak­tais pa­rem­tą is­to­ri­ją ir su­pra­si­te, kaip kon­teks­tas vei­kia kū­ri­nį, o gal net ne kū­ri­nį. Ne­su­pran­ta­te, apie ką kal­bu? Tad pra­dė­ki­me nuo pra­džių.

AIS­TĖ PIL­KAUS­KAI­TĖ