LiteratūraProza

Kubas

ADOMAS PŪRAS Kubo sienos, grindys ir lubos yra grotos. Senieji žmonės pro jas matydavo saulę, žirafas, lietų, girdėdavo melodijas. Grotų tarpų platumas viliojo ištrūkti. Tačiau su kiekvienu bandymu grotų tarpuose radosi naujos grotos.

Man labai patinka ponios

GILBONĖ Man labai patinka ponios. Jos labai kūrybingos. Sugalvoja visokiausių savo poniškumo įrodymo būdų: nuo namų, suknelių spintos demonstravimo iki dalijimosi patirtimi, kaip išsirinkti vyrą susirašius ant lapelio dešimt reikalavimų (beveik kaip Dešimt Dievo įsakymų).

Artėjant

DAVID MALOUF Visai neseniai buvo toks laikas, kai dėdę Čarlį matydavome dukart per metus – per Velykas ir per Kalėdas. Atvykęs iš Sidnėjaus, drauge su mumis po mišių jis sėsdavo valgyti prie močiutės didžiojo stalo. Mes – sekmininkai. Tikime, kad visa, kas parašyta Knygoje, yra gryniausia tiesa be klaidelės. Kaip parašyta, taip ir yra. Vieni iš mūsiškių turi kalbų dovaną,…

Čia ilsisi ramybėje

VÁCLAV PANKOVČÍN Autobusas toliau nebevažiavo. Adamas Leideris išlipo Žemutiniame Fakliake. Iki Marakešo teko eiti pėsčiomis. Buvo suirzęs: traukinys pavėlavo gal dešimčia minučių, ir jis nespėjo į autobusą, važinėjantį tik du ar tris kartus per dieną – visai to nesitikėjo. Kito autobuso būtų turėjęs laukti apskrities mieste tris su puse valandos, tačiau taip ilgai laukti jam nesinorėjo, ir jis verčiau įlipo…

Orientacininko treniruotė

PETRAS RAKŠTIKAS Margas šuo pilve neša geltonus blynus. Neša blynus ir kailyje, sumaišytus iš baltų ir juodų sausio peizažo ingredientų, pagardintus šiltos būdos kvapais, žvitriomis blusomis.

Stiliaus pratimai

RAYMOND QUENEAU Tai tekstai, išversti iš prancūzų kalbos per pradedančiųjų vertėjų dirbtuves, 2010 m. gegužę surengtas Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos. Jas vedė Akvilė Melkūnaitė, konsultavo dr. Rita Miliūnaitė. Turėjome prabangą dvi dienas diskutuoti apie minties ir kalbos subtilybes, puikus pagrindas diskusijoms – prancūzų rašytojo Raymond’o Queneau (Reimono Kenò, 1903–1976) knyga „Stiliaus pratimai“ (Exercices de style, 1947).

Prisikėlimai

ROLANDAS KAUŠAS Jam gimus, kyla didžiulis sambrūzdis, pasirodo trys kaimynai su dovanom ir užsidaro su tėvu virtuvėj aplaistyt vaiko. Motina, kaip paprastai, tik dėl viso pikto paburnojusi, esą tėvas „ir vėl prasideda su piemenimis“ ir „namai po tokių apsilankymų atrodo kaip tvartas“, barsto pudrą ant kūdikio paraudusio užpakalio, pakaitom jį bučiuodama. Lauke ryškiai šviečia žibintas ir masina naivius vėlyvus praeivius.

Tobulas

RŪTA JAKUTYTĖ O mes tokie bailūs, tokie bailūs, taip drebam, kad nusivilsim savim, nusisvilinsim, nusismailinsim ant savigraužos smaigalio iki drebulio apsaugotas sėdynes, todėl geriau nieko nedarysim, nepakelsim nė blakstienos, zuikiškai tylėsim ir tik klausysim „Love will tear us apart“, siaubingai bijodami patys susiplėšyt sužinoję, kad nesam tobuli ir iš tikrųjų

Gyveno kartą

GINTA KAZLAUSKAITĖ Gyveno kartą mergaitė, kuri norėjo būti laiminga. Ji nežinojo, ar laimė yra jausmas, ar daiktas, ar laikotarpis, ar darbo rezultatas. Todėl nesumojo, ar jai tobulinti savo jausmus, ar jų nusipirkti, ar laukti tinkamo momento. Nusprendė imtis visko iškart. Šiaip ar taip, vis tiek neturėjo ką veikti.

Iš etiudų albumo

AUDRIUS MUSTEIKIS Nilas Nilas Žurnalisto pasaka Sielos grynuoliai ir yra sunkiausiai išnarpliojami kazusai. Jie plasnoja ten, kur garsas sveikina liniją, spalvingos dėmės gražiai lygiuoja penklinėse ir žvaigždė žvaigždei sako ei.