Siaubingas susirinkimas

ŠARŪNAS KERŠYS

Dažnai vaizdavausi siaubingą drambliukų susirinkimą prie upės kranto. Tie drambliai stovi išsirikiavę eilėje ir prašo krokodilų pailginti jiems nosis. Jie dievagojasi kažkur apie tokį atvejį skaitę. Tasai atvejis yra unikalus ir jie čia susirinkę jo ištirti, ar nebūtų galima to rašytinio atvejo perkelti į tikrą gyvenimą. Krokodilai atsako, deja, negalima. Kodėl negalima, klausia drambliukai. Todėl, kad krokodilai neprasideda su vaikais. Kodėl jie neprasideda? Todėl, kad jie nenori sužlugdyti savo ateities. Kas tai per ateitis, kurios nebūtų galima sužlugdyti, stebisi drambliukai. Krokodilus toks drambliukų įkyrumas suerzina ir jie pliaukšteli uodegomis per dumblą, tačiau drambliukai tebestovi eilute išsirikiavę ant kranto prieš krokodilus ir žiūri į dvokiančius jų nasrus visai neišsigandę. Tada krokodilams atsibosta gąsdinti dramblių jauniklius. Vienas krokodilas išsikabaroja iš vandens, prišliaužia arčiau drambliukų įsitikinti, ar tie tikrai yra jaunikliai, o tuo įsitikinęs (mat dramblių jaunikliai kvepia motinos pienu), pasidomi, kodėl drambliukai, būdami dar visai vaikai, negrįžta namo pas tėvus. Drambliukai atsako, kad jie, deja, negali sugrįžti, nes yra pabėgę nuo tėvų. Krokodilai nelabai tiki tuo, ką jiems sako dramblių jaunikliai. Krokodilų nuomone, tos paikos, nors kartu jie turi pripažinti, kad kartais ir gana protingos, drambliukų mintys kyla iš pasididžiavimo savimi, jog, skirtingai nei krokodilai, dramblių jaunikliai maitinasi motinų pienu. Tada krokodilai perspėja drambliukus: „Nors mes ir esame sotūs, neseniai pietums suriję po pusę antilopės, jums, drambliukams, gali viskas baigtis labai liūdnai, jei jūs tuoj pat nepaliksite upės kranto.“ Užsispyrę drambliukai tebestovi eilėje prie krokodilų ir nesijudina iš vietos. Tiktai pirmasis eilėje stovintis drambliukas trumpa kaip bato aulas nosimi prieina arčiau drumzlinos upės, dar kartą atsiprašo krokodilų už trukdymą tokią saulėtą dieną, bet krokodilai tikriausiai nepagauna esmės: juk drambliukai gana aiškiai supranta, kad yra dar visai maži motinos pienu mintantys vaikai, tačiau, nors ir būdami maži drambliukai, jie taip pat gana aiškiai supranta, kaip klostysis jų gyvenimas po kelių mėnesių, kai baigsis laktacija, jei jiems nosys nebus pailgintos iki kokio pusantro metro ilgio; ar krokodilai nežino, kas jiems bus? Ne, krokodilai nežino ir nenori žinoti.

Aušros Pažėraitės nuotrauka

Bet visgi kam jiems tos ilgos nosys? – neištveria nepaklausę krokodilai išsišokėlio drambliuko. Vienas krokodilas prišliaužia artyn, kad geriau girdėtų, ką kalba drambliukas, ir išsyk apsipila krokodilo ašaromis. Drambliukas labai apsidžiaugia, kad krokodilai susidomėjo drambliukų likimu, ir atsiklaupęs priešais ašarojantį krokodilą ima aiškinti, jog drambliukams būtinos ilgos nosys apsiginti nuo giminaičių puolimų, niuksų, spyrių, įkandimų, uždrožimų, įdrėskimų, plekštelėjimų. Visas tas skausmas, anot drambliuko, prasidės išsyk, kai baigsis laktacija. Krokodilai ima šnypšti nepatenkinti po tokių drambliuko žodžių, jie nebežino, ką jis turėjo omenyje šitai sakydamas labai plačiai pražiota burna, iš kurios sklinda labai stiprus pieno kvapas. „Rodos, aš suprantu, – iškošia pro dantis vienas senas krokodilas, kuris ką tik liejo ašaras, – jūs, drambliai, nevertinate to, kas jums patiems naudinga. Nevertinate pieno ir viso žinduolių gyvenimo.“ Pabaigoje, kad krokodilai geriau suprastų dramblius, drambliukas sutinka, kad pienas jiems šiek tiek padeda, bet ne tiek, kad visiškai jaustum skirtumą tarp dramblių gyvenimo ir krokodilų gyvenimo. Tada krokodilai netenka kantrybės, išsiropščia į drumzlinos upės krantą ir suryja iš eilės visus dramblių jauniklius.

Žmonės aiškina, kad šitaip jie ir toliau lieka krokodilai. Kaipgi jiems šitokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis galėtų rūpėti maistas, kuris jau yra apžiaumotas prieš tai buvusių tūkstančių snukių, jei jų giminės tikslas yra ne krokodilas, o kur kas aukštesnė hierarchinė pakopa. Jie kažkur irgi yra apie tai skaitę, bet tiksliai nežino, ar tokie dalykai kaip tikslo siekimas po skerdynių gali suteikti išsigelbėjimą. Evoliucija tik sustiprintų šį principinį įsitikinimą, jei krokodilai žinotų.

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.