LiteratūraProza
Remember me
DALIA PAULIUKEVIČIŪTĖ Skaityti traukinyje sunku, liepos karštis migdo, o šiltas oras pro atidarytus langus krenta gabalais ir virsta prakaitu. Sėdėjau saulėtoje pusėje, sukryžiavusi kojas, prie lango, kai tarsi dantų skausmas apėmė pareiga atsiversti knygą.
Kaip aušta rytai
RUGILĖ KAZLAUSKAITĖ Išeini į gatvę – asfaltas nulytas, šlapias, garuoja stambių lašų rūku. Aplink lempas švyti žalstančių lapų debesys, visa kita skęsta rūke. Mūsų ketvertas pradeda savo odisėją. Pasileidžiam taku palei daugiabučių pievas
Vertimai iš persų kalbos
HAFIZ Hafizas (apie 1320–apie 1390) – persų lyrikas, kurio poezijos galima rasti daugelio iraniečių namuose. Jo eilėraščiai mokami atmintinai, rengiami Hafizo skaitymai jo gimtajame Širaze.
Rašytojo griaučiai
LEV RUBINŠTEIN Aš labai norėjau tapti rašytoju. Retkarčiais ir dabar noriu. O prieš tai, kaip ir visi daugiau ar mažiau normalūs berniukai, aš paeiliui norėjau tapti lakūnu, milicininku, garsiu keliautoju, estrados konferansjė, bilietų kasos kasininku, požeminės perėjos direktoriumi.
Atkarpos
ROMAS DAUGIRDAS Inercija Kai pusiau nuklaikęs varai vogtą mašiną į kitą šalį, tikiesi, kad tau pasiseks. Nors važiuoti tenka naktį, gruodžio vidurys, lijundra.
Kitoks, daug platesnis pasaulis
GENOVAITĖ BONČKUTĖ Kai Sajus mane pamatė pirmą kartą, per bendrabučio kaimyną ėmė siuntinėti meilės laiškus. Tai buvo Philo Collinso dainų tekstai, kuriuos jis, klausydamasis kasečių, bandė versti iš anglų kalbos.
Mačiau angelą, atbėgantį bangom
RIMANTAS ŽILEVIČIUS Vasarį pro užburbėjusį langą prasimušė saulės spindulys. Jis slinko pasieniu, klupinėdamas už atsilupusių tapetų, pindamasis dulkiname voratinklyje. Palubės kampe kilo sumaištis – iš žalzgano tumulo iššoko musytės peršviečiamais embrioniniais kūneliais.
Raitas ant sraigės
SERGEJ DOVLATOV Asmeniškai aš Michailo Šemiakino sėkmę Vakaruose priimu kaip asmeninį įžeidimą. Man jo klotis trenksminga iki pavydo, keršto ir visiško nepasitikėjimo savimi. Jaunas, įžymus, turtingas, talentingas, protingas, gražus ir sąžiningas…
Paskutinis Kauno forsas
MARIUS PLEČKAITIS Tylus ir liūdnas, lyg žemę pardavęs, šaltą gruodžio pirmosios vakarą sėdi jis virtuvėje. O vien su treningu – šalta. Ir radiatoriai neskuba kaisti. Langai kaip rėtis – kiauri ir birkom nuteplioti. Kas galėjo pagalvoti?
Šėlas
RŪTA JAKUTYTĖ Baisu stebėti save nykstant, net jei steni iš noro išbūti toks, kokį radai vakar, susivysčiusį į savo kvapo patalynę. Gaila, nebegali įeiti ten, kur buvo namai, niekas neatpažįsta, kai grįžti.
