LiteratūraPoezija

NOJUS SAULYTIS. Eilės

paklausa aš truputį pavargau skaityti apie mergaites. apie jų kasas ar šypsenas, apie tai, kaip jos stovi suknelėmis glostančios vėją, sijonais ir kasomis rišančios upių mazgus.

Iš danų poezijos

NAJA MARIE AIDT Gimė 1963 m. Grenlandijoje, nuo 1993 m. – profesionali rašytoja (poetė, novelistė, dramaturgė). Debiutavo 1991 m. eilėraščių rinkiniu „Kol esu jaunas“ („Så længe jeg er ung“). Išleidusi 9 knygas. 2008 m. poetinį darbą vainikavo solidi eilėraščių knyga „Rinktinė“ („Samlede digte“).

GUILLEVIC. Eilės

Eugène’as Guillevicas (1907–1997) savo kūrinius pasirašinėjo vien tik pavarde. Komentatoriai dažnai pabrėžia, kad Guillevico eilės yra lyg jo gimtojo Karnako akmenys – nenugludinti, neišdailinti, tačiau autentiški. Už kūrybą 1976 m. buvo apdovanotas Prancūzų akademijos Didžiąja premija, 1984 m. – Nacionaline poezijos premija, 1988 m. – Goncourt’ų premija.

AUŠRA KAZILIŪNAITĖ. Eilės

Autorės nuotrauka

antkapis po nakties oda dangus bedančių moliuskų vidinės pusės spalvos

NERIJUS CIBULSKAS. Eilės

Visa, kas geriausia Štai ji, tavo nepamainoma deguonies lazdelė, kurios ieško, atrodo, kadaise užsimiršusios rankos. Tamsrudis prietemos cinamonas bemat sušyla atsiskyrusio žibinto šviesoj.

JOSIP OSTI. Eilės

JOSIP OSTI Josipas Osti (g. 1945) – Sarajeve gimęs poetas, eseistas, redaktorius ir vertėjas. Karui Bosnijoje įsisiautėjus, išvyko į Slovėniją. Pakeitęs gyvenamąją vietą, jis pakeitė ir kalbą – naujausios rašytojo knygos išleistos slovėniškai. Nors rašo jis kartais bosniškai, kartais slovėniškai, pats verčia iš vienos kalbos į kitą, neprarasdamas tikslumo ir ironijos. Eilėraštį verčiau iš slovėnų kalbos, į kurią jį išvertė…

ALEŠ ŠTEGER. Eilės

Lietuvių skaitytojams jau pažįstamas Alešas Štegeris (g. 1973) garsėja ne tik poezija, bet ir didžiule kelionių aistra. Kartą, dar prieš pradėdama versti jo kūrybą, viename iš slovėniškų portalų skaičiau straipsnį, kuriame poetas buvo apibūdintas kaip vietoje nenustygstantis žmogus, kurio kūrybai ir asmenybei reikia daug erdvės. Neilgai trukus sutikau A. Štegerį ir įsidrąsinau paklausti, ar jis galėtų išgyventi be kelionių.

ROBINSON JEFFERS. Eilės

Renkuosi kapą Sakiau jums kartą eilėmis – nesvarbu, ar skaitėt jas, ar ne, Apie nuostabią vietą, kur elniai sunkiai sužeisti Ateina mirti; jų kaulai guli pramaišiui mažose Kapinaitėse Po lapais prie mirguliuojančio kalnų upokšnio, ir jei Tie elniai turi sielas, joms tai patinka, patenkinti Ragai ir kaulai.

H. D. (Hilda Doolittle). Eilės

Kaitra O vėjau, praplėški šį karštį, įsirėžk į jį, sudraskyk jį į gabalus.

VITALIJA BOGUTAITĖ. Eilės

II Nusinešiu su savim, ko negalėjau kitam atiduoti.