LiteratūraPoezija

JOLANTA SEREIKAITĖ. Eilės

Netikrumas Sename dvare Italai suka kiną Butaforiniuos kambariuos Butaforinės lovos ir veidrodžiai Nesisėsk ant jų – Jie trapūs kaip ir tos spintos Kuriose nerasi net apgraužto skeleto

Eilės. VALDAS GEDGAUDAS

Žaidimo pabaiga Ar nepavargęs? tu žilviti tūta tūta Jau šiek tiek pavargęs žilvitėli tūta Nebejuokauji? tu žilviti tūta tūta Dar šiek tiek juokauju žilvitėli tūta

Eilės. VAIDA ARMONAITĖ

Gulėdavau po sūpynėmis, buvau toks, kurį retai kas pamatydavo. Dieną supasi vaikeliai, vėliau keletą valandų supasi vėjas, jo šviesios, ilgos kojinės gerai matomos tamsoje.

Eilės. PIERRE ALFERI

štai ir viskas prozos dėlei nebėra daugiau maldos rytinės tat supeckiota ir tai yra gražu visados retro kaimyno minties neatpažįstamas kvartalas iščiulptas bet šviežias nuo vakar

Eilės. ANNA ACHMATOVA

Kaip laikrodžio gegužė gyvenu tolydžio, Miško paukščiams nepavydžiu. Vis kukuoju prisukta. Bet lemtis šita… Žinai, jos tik priešui linkėti Galėčiau.

Eilės. AUDRIUS MUSTEIKIS

Oro poema priglunda prie pečių bolero tobulai ir jie ploja džiaugsmingai ir tarsi pasveikusios po nerimo ilgo – nerimui smogia kojos

Eilės. MINDAUGAS NASTARAVIČIUS

vienas „…ir nešu save ant pečių.“ Tomas Vaiseta matai, kokia eilė susidarė, eilė, kurioje tiek stovėta ir laukta, akimis palydint kiekvieną, esantį prieš tave

Fizio(a)loginės improvizacijos

Minties akmuo Išugdėm auksinį vaikį. Kasdien filosofiškai veikė. Ieškojo minties akmens. Surado! Ir kad trenks… – – – –

Eilės. SILVIJA GLODEN

Šokis Voro kojelė blusos sparnelis žiogo akelė leliumai leliumai

Eilės. RAMŪNAS JARAS

šuo prie kelio gaurai vėjyj kad tik jis nesulotų šeimininku tavęs nepaverstų