LiteratūraPoezija

Eilės. VALDAS GEDGAUDAS

Joninės Kur saulė virė mėnesėlis kepė kur du gaideliai dvi vištelės kūlė malūnai malė juodus laiko žirnius baltais sparnais šviesiausią metų naktį

Eilės. EMILIS MILKEVIČIUS

Žydintis medis tai žydintis medis išauga jai iš širdies tai žydintis medis išauga jam iš širdies tai žydinčio medžio kvepėjimas muša į veidą ir jos burnoje prasimuša šypsena ir jo burnoje prasimuša šypsena

Eilės. IEVA GUDMONAITĖ

žiūriu į daugybę tuščių ikonų, ar jos verias, ar man čia sklaidytis jau laikas – gal jau laikas – jau virpa viduj mažytės mandalos, o kai sakau „gal jau laikas“, nustoja virpėt ir tada jos namas yra, todėl – ne laikas. dar ne laikas.

Eilės. RASA KUTKAITĖ 

aidas nuo molo dar nesuriškit man kojų lyg suskilusių irklų pamažu plukdau save gulintį laivo dugne staugia vėjo plėšomos žiotys irkščia virš galvos prakiurę paukščių pilvai

Eilės. AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Ša! prakaito lašuos sumirkytas ramiai snaudžia žvakės ūsiukas mekenančios durys įleidžia ir viskas pakvimpa – – sanctus

Eilės. HAROLDAS BAUBINAS

Rašančiai mirtį geltonai ji rašo mirtį geltonai iš Grįžulo samčio gelmės siūlai sidabro driekiasi juoduma girių bulvarais miegančio miesto žvaigždyno verpėjos tai riksmas

Eilės. GYTIS MATULIŪKŠTIS

Įkišu ranką į agrastų krūmą Ten spygliai apglėbia raukšlėtą Odą Ją bučiavo kažkada mama Ir verkė aš maniau kad ji Šypsosi Agrastų krūmas jis sodintas dar Prieš karą senelio kastuvas žemėn Smigo

Eilės. INDRĖ VALANTINAITĖ

Kijevas (druskinė) Rūką perveria medinių cerkvių bokštai Rugsėjo pirmoji Kijevo priemiesčiuose Palei kelią suboluoja bantas, dvigubai didesnis nei pirmokės galva Su pasiskolintais vaikais prašančios išmaldos čigonės iš po sulopytų sijonų švysčioja rožinėm kojinaitėm, apsilupinėjusiu laku padengti pardavėjų nagai, ledų vežimėlis su išblukusiomis baltomis meškomis reklamoje,

Visi laiškai – žirafos

KĘSTUTIS NAVAKAS Hi, akvatorija, rašau neva eiliuotai, nes Poezijos pavasaris, Net Airijoj, kuri susideda iš vieno lango ir keturių sienų. Nėra grindų nei lubų, išbraukiau, jei būtų, nematyčiau visokių Šaknų / viršūnių (nesimato jų, bet sau nusipiešiau ant muilo).

Eilės. JULIUS KELERAS

istorija apie angelą-vabzdį angelas, tapęs vabzdžiu, nenustoja būt angelu, plytinės sienos išsaugo viską, išskyrus treles