LiteratūraPoezija
Eilės
ir akis regės
visatos
virškinamąjį traktą
mano akys jums parodys
kur toji jungtis
tarp meilės ir bado
jei tik mokėsite jomis pasinaudoti
Eilės
Jis plukdė karoliukus čiabuviams paveiksluose
Ant jo kaklo laumžirgių vainikas tiksliai žinau
Aplink jį nebuvo aborigenų svaidančių bumerangus
Vos vienas kitas ekvilibristas gobšuolių oportunistų įgula
Kai kartu mes
Žengiu pavasario langu
Tarp dvejų šilų
Tave
Apkabinusiu
Eilės
pro bažnyčios kiemo tvoros plyšį
snapą kiša gaidys
varpai nutyla tačiau prabunda smegduobė
snapą kiša gaidys
varpai nutyla tačiau prabunda smegduobė
Eilės
Į dienos pabaigą, surinkęs numerį,
vyriausiasis kaip koks gruzinas
už bendro stalo imdavo eiliuot
ir skelbdavo išradingiausius tostus
už moteris, kurios anais laikais
kažkaip išvengdavo gertynių.
Eilės
prisikėlimo agonija
varlės šokuojančios naktį
per asfaltuotą kelią
mirkčiojantys
automobilio žibintai
Eilės
išmatavęs devynias
jūras devynias marijas
nupjovei dešimtą
burtininko rankovę
Sankirtan
Yra tokia
daugiabučių laiptinių trauka – – –
įeini, paspaudi skambutį:
Eilės
rytais žingsniuodama į darbą
jų žvitriose akutėse
įžvelgdavau talentą
suvokti kas yra naudinga
pati niekada nesugebėjau –
net kamuoliuką katinui atidaviau
aštrūs nagai į nerimą sminga
Eilės
Kiekvieną šeštadienį
čia gvazdikai vis keitė spalvas
čia neskambėjo muzika
bet girdėjosi šaldytuvo ūžesys
ir kasos aparato pyptelėjimai
užsakymai keitė vienas kitą