LiteratūraPoezija
Pasaulio byrėjimas
Kai iš krosnies ištraukiu meduolį,
O už lango ryto čiulbėjimas,
Man atrodo, kad visa čia amžina,
Tarsi vėjo bežodis kalbėjimas…
Šventadienis
išpažintis už uždarų durų
nedalomos sekmadienio sienos
krūtinės gelmėje žiedai pilnaviduriai
medynai ošiantys daugiakamieniai
ir daugiaprasmės debesynų slinktys
uola tylėjimo įskyla
mažiausią lieka blogį rinktis
įsisenėjusią įkvėpus tylą
Ir bjaurastis atėjo
Aiškiau sakant
kareivis ką tik nušovė
jauną blyškiaveidį priešą tobulu profiliu
dabar jis sutikęs kelyje meiliai sveikina
nepažįstamą seną moterį
ji nekenčia karo, tačiau švelniai
atsuka savo apskritą įdubusį veidą
iš bedantės burnos šviečia jos šypsena
Atmynimas
Kalbėjom apie atmintį, autobiografinį režimą
aš atsiminiau Miestą
tokį pasiilgtą, tokį auksinį ir skaidrų
mindavau dviratį jūra kvepiančiomis
šiltomis vasaros naktimis
tokia bepredikatinė laisvė
kokia būna tik prisijaukinus svečią miestą
tik tikrai nepriklausant
Pasaka apie Mėlynbarzdį
Mezga voras musei vestuvių drabužį
Baltą – op ant galvos.
Op galvą.
Musės nebėr.
Voras ruošiasi kitoms vestuvėms.
Mokslo gebenė
universitete per krikštynas
buvome paklaidinti labirinte
ėjome koridoriais ir apytamsėmis
salėmis nerasdami Ariadnės siūlo
bet sienos pačios kalbėjo
Kirminai
Pavasarį tėvas iš ledinio vandens
prisėmė tris kibirus raudonų kirminų,
išpilti jie rangėsi dirvožemy, ir juos mes bijojom
sutrypti.
Tai buvo laumės gyslos.
fude mirksta baltyje
galimų aplinkybių apvalumas
išskabtuoto suvokimo tuštybės
apipavidalina esančias linktis
sukampuoja minties formiškumą
kuris tiesąsak formalus
aplinkybių sulankstymas į origamį
rytojaus pradėjimas dabar
anaiptol be iškeliaujančiojo
įvietintas dabartybės šnekėjimuose
Pasaka prieš miegą
Šalia krūvos meilės laiškų
Jos komunisto bilietas
Jis jai nerūpi
Tai jaunystė
Ji norėjo normalaus gyvenimo
Ji supranta to dviprasmybę
6. Einsteino sapnai (II)
pragaras –
tai ne kiti
tik pats sau
sustingdytas laiko taške
negalintis pajudėti
išjudinti
tvarkingai sužymėtos
tiesės
