LiteratūraPoezija
Apie balintus medžius ir baltas kojinaites
Juk ne tik rudenį
prakaulius kelius
uždengia baltos kojinės –
šiame sode, it
fotografijoje,
sustingo visa pirmokų
klasė.
Prieš veidrodį
– Meile, meile, meile,
Kur tu?
– Žiūriu tau į akis.
muziejų naktis
sėdžiu antrojo pasaulinio laikų tanke
pojūtis keistokas ankšta
kartu su šalia dūzgiančiais vaikais
mums siūloma prisijaukinti šį
saugų muziejų nakties eksponatą
Nuskindavau našlaites, kad galėčiau jas pasodinti
Nuskindavau našlaites, kad galėčiau jas pasodinti
Išsivertei ir išvirtai
Testamentu gavai kitą gimdą berželių proskynoje
Ir nuzulintus savisaugos instinktus
Visgi nepamiršdavai apmūturiuoti
Turizmas
būti viduj nuobodu pasikari
būti lauke nesaugu valgai kulką
mėnulio pjautuvas vienodai kabo
po rausvu ar rusvu kaklu
bet kai pjauna
kaip rašė apokalipsėj du dirba tą patį lauką
ciklas apie valstybinius brandos egzaminus
jis įrodo, kad moka rašyti.
jis įrodo, kad moka skaityti.
jis sudeda visus reikiamus skyrybos ženklus.
jis remiasi dviem privalomos literatūros kūriniais
arba vienu privalomu ir vienu kontekstiniu,
jei tai samprotavimo rašinys.
Medžių vargonai
Palaton krinta dangus
Pilkas, sunkus ir šaltas.
Artėja, slegia, užgrius
Užuolaidų skausmas baltas.
Purvinas sniegas kieme,
Juodos šakos jau minga.
Pražys man vyšnia ar jau ne?
Taip skaudžiai sninga ir sninga.
Susitikimai
Apsireiškimas
Tau užima kvapą
Ilgai tai netrunka
Tapt kūnu tavuoju
Staiga nieko nelieka
Kas nebūtum tu
Auksinis dubuo
Nokinantis šviesos kiaušinį
Tarp klubų
2022-ieji
tyla prieš audrą
pelėda įstrigusi veidrody
bilietai į traviatą visi išpirkti
pasaulis šoka absurdišką tango
pagal sušikto rusiško klouno muziką, kuris
įžūliai pokštauja ir juokiasi iš buvusio savo grožio
energijos tvermės dėsnis I
duodu
ima
duodu dar
dar ima
o man?
o man
o man