LiteratūraPoezija

GRETA AMBRAZAITĖ

Eilės

daugiau nepriimsiu smulkmės,
nes išmesti jų neįmanoma –
visų tų ranka prirašytų lapelių,
pasėtų lentynose, augančių stalčiuose,
užversti sąsiuviniai kaip slaptieji
archyvai, niekieno neprižiūrimi,
tavo neapdairumas įkvepia mane
GIEDRIUS ALKAUSKAS

Eilės

Šviesos pasimato,
Skliautas iškorėja,
Skaisčiasielis ratas
Kosmosą apsėja.
Dienos – nugenėjamos,
Naktys – tos nuraškomos,
Surenkam, kas spėjama,
Menama ir blaškoma.
TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ

Eilės

Kokie mes nuotraukoje dar jauni
dar cigaretės rūksta vėjo rankose
dar tik gyventi regis ateini
dar bohema paūžaut šauniai renkasi
plaukai merginų dar anų spalvų
ir stalas dar nukrautas vyno buteliais
kad ligi pačio ryto tęstųs déjà vu
priartinęs atidavimą budeliui
ALFONSAS JONAS NAVICKAS

Eilės

Didžiajai saulei leidžiantis atsiranda daug saulių
Daug norų degti sudegti
Iš džiaugsmo apimti visą pasaulį
Nužengti į naktį
IEVA TOLEIKYTĖ

Eilės

mano smegenyse sukaupta visa šita informacija
kūrybinių atliekų sąvartynas
apgavusių smulkmenų sandėliai, skambios talpyklos
JOLANTA SEREIKAITĖ

Eilės

Pilies gatvės korių vėrinys
Žvelgiant iš viršaus,
Akmenys cerkvės skverelyje
Ir bijūnai, be proto pražydę,
Tokia užmūryta dabartis
Plūstant turistams,
Istorijos tirščiams seklėjant…
GEDIMINAS MARTIŠIUS

Sonetai Vilniui

Šitas miestas kartais džiazuoja
ir tada net miškais per naktis
atskambėjusi fleitos mintis
seno aukuro laiką kartoja
ARVYDAS VALIONIS

Laiko grandinės

Nobelio geidė.
Depresiją pagavęs
eilėm žagino.
POVILAS RIČARDAS VAITIEKŪNAS

Portretas pasipuošia peizažu

Jis sėdi, sukryžiavęs kojas, – tarsi Buda.
Jo rankose – ir žirklės kirpt avims, ir skeptras!
Žvaigždynai dingo, saulei patekėjus,
virš negyvų – paliegęs peleninis mėnuo…
Nusiramink, tai tik erdvė duris pravėrus begalybėn!
Tas baltas debesis, paklydęs virš eglyno, –
tik kliedalas gražus iš simbolių žodyno!
LIDIJA ŠIMKUTĖ

Eilės

PAUKŠTIS
nutūpęs
lizde
išperėjo
keturis