LiteratūraPoezija
Eilės
Virš piliakalnio negyvo
Ir gyvųjų mums kapų
Naujos žinios iš ankstyvo
Amžiaus kyla pamatų
Eilės
Tai patyrėm per piešimo paskaitas, ar atsimeni?
Su tuo dėstytoju dabar nesisveikinam, nors
jo šuo buvo gražus, iš abiejų pusių – boikotas.
Eilės
pastaruoju metu
miegu labai neramiai
daug vartausi
visad į vieną pusę
Eilės
užsivožiu sunkų dangtį,
sėdžiu tarytum grabe,
kvepia kaip tūkstantis
aštuoni šimtai
aštuoniasdešimt aštuntaisiais
Eilės
Jau akivaras atakęs,
Atpustytas laumių stalas,
Lobio vietoj mirga žvakės.
Atpustytas laumių stalas,
Lobio vietoj mirga žvakės.
Prakeiksmui bedvasiam galas –
Dievo laimintų akių
Apšlakstytas arealas.
Dievo laimintų akių
Apšlakstytas arealas.
Lova
Guldamasis į lovą tu sveikini gyvenimą.
Guldamasis į lovą atsisveikini su visais.
Guldamasis į lovą tu verki,
tu dejuoji ir keldamasis.
Eilės
karo neturėtų būti
pinigų galėtų būti
tu guli vonioj ir aš myžu ant tavęs
nes pati prašei
lyg taip ir turėtų būti
Eilės
Virtuvės kriauklės sietelyje susikaupę
šiek tiek morkų tarkių,
taip pat išbrinkęs makarono korpusas,
keli ryžiai,
riebalai.
Eilės
būk ilgakojė mergina
raudonom
vyšnių skonio lūpom
priimanti visus paklydėlius
į savo kuklų guolį
ir jie tau melsis
* * *
apglėbi mane akimis
susimąstę išsiskiriam
apsikabinę mintyse
