LiteratūraPoezija
audra
tąkart
prieš klausydama terapinės poezijos
miške pjoviau šaką kišeniniu pjūklu
ji buvo per ilga sapnų tinklui apjuosti
per ilga kad tilptų į liftą
Little Lion Man with Sunflower
Tame ilgame namo šešėly
Mirusios sodybos šulinys
Ir obelų sudžiūvę kamienai
Tarp kurių
Motina kabino marškinius
Ir staltieses baltas.
●
Dulkės ant liežuvio –
Ir vėl laižiau močiutės spintos duris.
Norėjau paragauti melancholijos,
Kuria ji kvėpuoja kasdien.
Muslino suknelių atsiminimų
Apie nekaltus bučinius ir
Uždraustus prisilietimus.
●
Prieš lietų meldžiasi šilojai,
net kaimo šunes nebeloja…
tyloj suvirpa paukščio „amen“,
ir dangūs ima leistis žemėn… –
●
Tarp knygų lentynoj koketiškai šypsosi
Ir sveika Marija ir aš pilnoji
Mano vaikai ir vyras iš kurortinio atviruko
Plaukiantys laivai ir švyturiai
Žybsi akimis iš tolo rodydami taką
Pažvelk pro piliarožių langą
Dar pabūk,
Mano meile,
Strazdo balse,
Dar žydėki many
Paskutiniu žiedu
Vėlyvo rudens.
Kambariokės
kai močiutė išskrido
vietoj jos lovos
kambaryje pastatė pianiną
kad tyla derinama pustoniu žemiau
uždainuotų
●
kai aš gimiau
buvo perkelta jūra
prie pat namų slenksčio
o durys atvertos paliktos
iki dabar mintys pilnos vandens
kūnas ryklių ir jūrų arkliukų palydimas
Mano ir tavo Paryžius
Mano draugai? Marga publika.
Jei vardinčiau visus, išeitų stora knyga.
Susipažinkit. Baltoji meška su pripučiamu geltonu ančiuku.
Serge’as Gainsbourg’as. Žymus dainininkas, apgaubtas mėlyno dūmo.
Trys banginiai, laivo skeveldra. Balerina ant dramblio. Mimas su mago skrybėle.
Ateities prognozės
Žiūrėdami į žmonijos veidą
Pavargstam ir nusiviliam
Todėl paslystam ir susiskaldom
Savo kaukoles
Į krištolo rutulį
