LiteratūraPoezija

JONAS VALONIS

Eilės

Duok pauostysiu tavo knygą
pasakysiu kas esi
MELAVAU

Eilės

Aš nei gulbė, nei mergelė.
Mano širdis iš kaštoninių plytų,
pabyrėjusi nelyg griuvėsiai laiptuotojo bokšto.
Tu nei vėjas, nei žodis.
Tavo kūnas – tuščiavidurė žemė,
pripildyta kaitringų akmenų.
LAIMA KREIVYTĖ

Eilės

tėve mūsų neaprėpia motinų mūsų
joms tik sveika marija ir rožinis
tėvui ir sūnui visos kitos spalvos
ar vaivorykštė yra sandora
vyrų prieš vyrų meilę?
PATRICIJA GUDEIKAITĖ

Eilės

hell rides.
mane persekioja vienas vyras.
gali būti, kad jį persekioja kitas vyras.
dar gali būti, kad tą vyrą persekioja kitas vyras.
jie visi stovi už mano durų ir bando mane nužudyti.
GRAŽINA CIEŠKAITĖ

Eilės

kančiai perkeitus širdį ką tu neši
žydintį kryžių kuris kaip ašis
šio bepradžio pasaulio sklidino tos
dvasios gelmei nušvitusios Dievo gamtos
AUSTĖ GIEDRA

Eilės

Po sprogimų Londone,
kam nors stotyje surikus,
viskas nutyla,
girdisi tik balandžių plazdėjimas.
LAURYNAS PETKEVIČIUS

Eilės

Nei moters, nei vyro, tik eilėraštis – didžioji gyvenimo meilė,
Ne iš kūnų pasaulio, iš kalbos ir aš pats, netikras,
Ištartas, aidintis užkulisiuos, jau slopstantis.
ZIGMAS PAKŠTAITIS

šiaurės vasaros giesmės

kai buvau jaunas
skyriau plaukus per vidurį
dabinausi žygiais bei rubinais
ir panikos partitūras
dėliojau iš žvynų
KĘSTUTIS NAVAKAS

Eilės

visai paprasti žodžiai. štai vėl praėjo diena.
ar tu nepavargai. atnešiu tau valgyt. čia
buvo voratinklių. sutvarkiau. nebėra. ar
tu nepavargai. buvo atėjęs kaimynas jis
atnešė savo virtų pupų. visai paprasti
žodžiai. juk tu nepavargai. buvo diena.
MIGLĖ PETRUŠYTĖ

Eilės

Maža mergaitė Lilė
Be krūtų,
Su dideliu pilvu
Gulėjo sau po dideliu medžiu,
Medžiodama mažai mažus,
Dar nekaltus,
Žindančius stirniukus…