LiteratūraPoezija
Eilėraštis
Visi jie spės į valgyklą pirmi nusipirkti bandelių ir gauti kompoto,
visi spės išeiti pirmi iš aktų salės,
visi dar spės tapti didžiais rašytojais menininkais,
visus dar išgirsit.
Tibeto vėjai
Mano akys – tai maldų vėliavos, plazdančios mano sieloje, siūbuojančios prie maldų malūnų, kuriuos tu pasuki ranka ir nueini
Mano akys – tai maldų malūnai, kurie sukasi tavo rankose, sukasi tavo vėjuje, sukasi apie tavo pasaulio ašį matydami visų keturių pasaulio pusių horizontus
Eilės
Dantų pasta su radiacija
Dantų pasta su cholera
Dantų pasta su citrina
Dantų pasta su kaliu
Magniu ir cinku
Eilės
Ne tai lopšin
O eldijon žvaigždėton
Paleisk mane
Nakties upe salvėti
Tegu linguoja
Laumių audos užkerėtos
O eldijon žvaigždėton
Paleisk mane
Nakties upe salvėti
Tegu linguoja
Laumių audos užkerėtos
Eilės
Pagaląsto liežuvio briauna
perskelia vėją
pilnatis šičia skyla į delčią
o veido tik pusė
apšviesta gęstančios žvakės
įstatytos į mėnulio išnarą
perskelia vėją
pilnatis šičia skyla į delčią
o veido tik pusė
apšviesta gęstančios žvakės
įstatytos į mėnulio išnarą
Eilės
Virš piliakalnio negyvo
Ir gyvųjų mums kapų
Naujos žinios iš ankstyvo
Amžiaus kyla pamatų
Eilės
Tai patyrėm per piešimo paskaitas, ar atsimeni?
Su tuo dėstytoju dabar nesisveikinam, nors
jo šuo buvo gražus, iš abiejų pusių – boikotas.
Eilės
pastaruoju metu
miegu labai neramiai
daug vartausi
visad į vieną pusę
Eilės
užsivožiu sunkų dangtį,
sėdžiu tarytum grabe,
kvepia kaip tūkstantis
aštuoni šimtai
aštuoniasdešimt aštuntaisiais
Eilės
Jau akivaras atakęs,
Atpustytas laumių stalas,
Lobio vietoj mirga žvakės.
Atpustytas laumių stalas,
Lobio vietoj mirga žvakės.
Prakeiksmui bedvasiam galas –
Dievo laimintų akių
Apšlakstytas arealas.
Dievo laimintų akių
Apšlakstytas arealas.
