LiteratūraPoezija

RŪTA SUCHODOLSKYTĖ

Eilės

raudonėlių potvynis dieną naktį pienas vilnonis
balčius per tiltą į rudenį komą Karoliniškes
paukščiukas ant sąmonės sklastymo laimina lapas
IEVA TOLEIKYTĖ

Eilės

mano skeletas yra mano draugas:
jis neleis man sugriūti, sukniubti, supūti
viltį prarasti
ARNAS ALEKSANDRAVIČIUS

Eilės

Kai mūsų gatvę apšvietė, čia nustojo užklysti naktinės lapės, naktiniai gaidžiukai. Laimei, įsidrąsino žmonės. Ėmė lįsti iš tamsių pakampių; kas nešėsi knygą, o kas tik norėjo žiūrėti kitam į akis. Žmonės ritino statinę, kad ant jos užsilipę sakytų lemtingus žodžius. Akys blizgėjo, balsai nevirpėjo.
MONIKA SUDINTAITĖ

Eilės

Klausytis tyliai radijo,
Sėdėti ant minkštos kėdės
Prie ąžuolinio stalo,
Niūniuoti niekus, galvoti tik
Apie šį bei tą
Ir tyliai sau žiūrėti, kaip keičiasi
Naktinė mano pamaina.
AUŠRINĖ ČEPAITYTĖ

Eilės

šią vasarą
kaip ir aną
aš virsiu lape
ir pabėgsiu į girią
savyje, tik šįkart
ji žalia
ANTANAS ŠIMKUS

Eilės

Išpustytuose kalbos namuos langų šukelės
Aštrios aštrios,
Basas balsas, sielos balsas tyli lyg papjautas,
Viskas, taškas.
VILTAUTAS PAUKŠTYS

Eilės

Prisirpo jausmai
Aplink saldus minkštimas
Išrink kauliukus
Gracingu mostu
Pradrėkstos varva sultys
Kažkaip neskanu
JULIUS KELERAS

Iš „Aguonų“

peršlapusios kojos
aguonos nesuprastų
apie ką mes čia kalbam
SIMONA K. AKULASHVILI

Eilės

vėliau
gyvenau
dar buvau nusipirkus kavamedį
 
aišku
nugaišo
neištvėrė pavėsio
ir ilgesio.
RAMUNĖ BRUNDZAITĖ

Eilės

Kartoti tą patį tekstą
trisdešimt kartų per dieną
penkias dienas per savaitę
esame papūgos
mums leidžia skiauteres
spalvotas plunksnas