LiteratūraPoezija
vis kažką bandau parašyti šiame gyvenime
aš myliu
aš myliu
aš nekenčiu
sako
Galukelės elegijos
Pro saulėlydžio
nurausvintą miglą
matau bekraščius tyrus,
aržių vėjų pustomą smėlį.
Tenai galukelės
veda išeinančius į nežinią.
●
seniau ilgėdavausi mylimųjų
vienos net penkis, šešis metus
kasdien
dabar ilgiuosi savęs prieš penkis, prieš šešis
prieš dvylika metų
persikūnijimai
Trakijoje mylėjai moteris
viena jų iš Chalkidikės ant vienos plaštakos
teturėjo tris pirštus
kaip ir pats pusiasalis
todėl buvo išrinkta jo valdytoja
ir netrukus ėmė į tave žiūrėti iš aukšto
●
Veržliarakčiais išsuktos aprūdijusios akys,
pravoslavų kryžius apaugęs varnomis.
Išsiliejusi sperma ant tavo veido lyg pasenusi ašara nurieda į tavo burną.
marina
jūra
yra milžiniškas roplys
jis kruta išgulėtoj duobėj
bandydamas išsiropšti
prakaituoja, seilėjas
ir spjaudosi
Šaka
Aš kartais įsivaizduoju savo laidotuves.
Ir nereikia man nešti baltų žiedų, dabar madingų.
Atiduokit mano organus, o atliekas –
sudeginkit.
Atneškit man vieną žiedą, raudoną,
tą, kuris žydėjo mano vaikystės sode,
žydra tvora aptvertam nuo vištų.
Kapinės
rubuiliai procesoriai hipokritai juokdariai atskirties
įtraukties kostiumuoti sėkmės kriptografai tvarūs
nelaikšiai supermenai kekšės liktarnos žaliojo
kurso šlaunim tatuiruotom…
Angelologija žaliems
O kol kas tegu vyrai erdvioj galerijoj
prekės ženklo plėtrą
svarsto nuodugniai tartum teologinę problemą.
●
jei kartą nubudęs
nebeturėsi priešų
būsi miręs arba
netrukus pažinsi
baisiausią priešininką –
save patį
