Ateities prognozės

Vasara

 

Šaltoka

Ruduo

Prasideda

 

Sako man mama

 

Baisu

Vasaros šiemet ir nebuvo

Galvoju aš

O sakau jai

Aha

 

Įdomu

Kiek mums jų teliko

Įdomu

Kodėl

Taip skaudu

Kai jų nebėra

 

Važiuojant prie jūros

Viliuosi

Vasara išauš

Man

Galbūt

Ten ir

Tada

 

Pakelėj sustoju

Pomidorų ir šilauogių

Prašau

 

Vėjas man veidą nubrozdino

Raudonai

Tamsiai mėlynai

 

Gero oro, lengvo kelio

 

Prašau

 

Pomidorų ir šilauogių

 

Šiemet vasaros nebus

Man sako pardavėja

Ateities prognozės

 

Žiūriu į baltą sieną

Žiūriu į pavargusį žmonijos veidą

Paslystu ant muilo gabalėlio

Suskaldau savo kaukolę į krištolo dubenį

Mano smegenys išsibarsto

Kaip sniegas

 

Aš krentu, vis krentu

Užmiegu

Baltos avys

Apsupa mane

Ir nuveda į vaikystę

 

Kambarys

 

kur užmigdavau

klausydamasi kasečių

lietuvių liaudies pasakos

vienoje iš jų herojai sudegina

blogąją raganą ir išbarsto jos smegenis sniege

štai kodėl sniegas girgžda

šaltyje

tai mūsų pasakos

nenuostabu, kodėl mes užaugome

baugūs

ir keisti pasauliui

 

Žiūrėdami į žmonijos veidą

Pavargstam ir nusiviliam

Todėl paslystam ir susiskaldom

Savo kaukoles

Į krištolo rutulį

 

Bet dabar

Tu gali nuspėti ateitį –

 

Rytoj snigs