Pažvelk pro piliarožių langą
●
Tirpsta snaigės,
Palietusios mūs veidus,
Tai lyg džiaugsmo ašaros,
Kad esame dviese.
●
Vidurnakčio tyla
Pasiima mūs kuždesius
Ir atodūsius.
Lietus švelniai skanduoja
Mudviejų vardus.
●
Niekad nepamiršim,
Kaip rasotose lankose
Mums, jauniems,
Žadėjo meilės slėpinį.
●
Vyšnios Aukštaitijoj
Vis bėrė ir bėrė savo
Baltus žiedlapius
Į tavo plaukus.
●
Sugėrę žydrą dangų
Byra veronikų žiedlapiai.
Dalinkimės
Duota gyvybės duona
Ir šventa artuma.
●
Pamiškių įsaulėse
Jau sirpsta žemuogės,
Iš tavo delno
Ragauju raudonų, saldžių
It bučiniai uogelių.
●
Kaip giliai ir tikrai
Mėlynuoja žibuoklės
Palangėje. Tik mylintys
Mato, kur moja pavasariai.
●
Vis dar ilgimės pavasarių
Ir norim kaip metūgės
Kilti į šviesą, į saulę.
●
Buvo miglotų
Pavasarių. Klupo mano
Pavargusi siela.
Tik tu vienintelė
Gebėjai ją prikelti.
●
Suartino mudu
Gegužė, alyvų žydėjimas.
Viskas žemėje laikina.
Ar būsim TEN kartu?
●
Atėjai mylėti
Dievą, tėvynę, gėlę,
Savo šeimą.
Laimė mylėti
Ir būti mylimam.
●
Pernakt rasoja
Pasiruošę krauti vaisių
Obelų žiedai.
Pažadino tavo juokas,
Pratęskime sapną.
●
Kas aš būčiau
Niekur nesutikęs tavęs?
Būčiau klajūnas,
Einąs į juodą pragarmę,
Kurios nepasiekia šviesa.
●
Žinau, dabar žinau,
Kokios juodos būtų
Mano dienos
Be tavo rankų,
Be tavo širdies…
●
Dar pabūk,
Mano meile,
Strazdo balse,
Dar žydėki many
Paskutiniu žiedu
Vėlyvo rudens.
●
Pasiklausykim
Pro vėjo gaudesį
Širdžių kalbos.
Nesensta meilė,
Tebūna ji tarsi šviesa.
Pažvelk į žydrą
Lino žiedą.
●
Kaip medis
Šaknimis,
Kaip paukštis sparnais,
Kaip jazminas
Žiedais,
Pasikliauju tavim.
●
Esi reikalinga
Kaip šaknims žemė,
Kaip žiedui rasa.
Pavargom, pražilom,
Bet būkim, dar būkim.
Duok ranką,
Dar esam kelionėj.
●
Kas liepė mums,
Droviai susitikus,
Rankomis susitverti
Ir širdimis
Visam gyvenimui?
Žvaigždė ežere,
Saulė gėlių žieduose,
Tu mano širdy.
Dalinkimės buvimu
Gimtoje žemėje.
●
Piliarožė.
Pražilęs vėjas
Švelniai glosto
Jos žiedus.
●
Už mūsų lango
Pražydo kaštonas.
Vėjas supa, linguoja šakas
Su baltom žvakelėm.
Supasi dangus ir žemė
Su pavasario vėju.
●
Girdi, kaip skamba
Žvaigždės danguje?
Kaip skleidžia
Pumpurus nasturtos
Tavo daržely?
Kaip dainuoja bitelės?
●
Gera mums,
Kai esame maldoj
Ir šviesa mums šviečia.
●
Dvejinasi
Mūsų Būtis.
Tavo džiaugsmas –
Tai ir mano džiaugsmas.
Tavo širdgėla –
Tai ir mano širdgėla.
Dalinamės duona
Ant stalo
Ir dangaus begalybe.
●
Eikš, sušildysiu
Tavo rankas
Savo šiluma.
Geras ir švelnias,
Man labai labai
Reikalingas
Tavo rankas.
●
Gyvybės medyje
Baltieji paukščiai
Gieda Giesmių giesmę
Klausykimės ir mudu.
●
Išplasnojo gervės
Padebesių penklinėse.
Atsisveikinimo graudulys.
●
Baigia sudilti
Dar viena delčia.
Užpustys vėjas
Kuždančiais lapais
Mūsų pėdas takuos.
Ištaršys baltas
Balandžių plunksnas.
Bet esam, dar esam.
Mieloji…
Dalinamės duona.
Pasidalinta duona
Šventa.
●
Gūdi
Tamsos siena.
Neskraido paukščiai.
Nežydi gėlės.
Nakties tyla.
Girdžiu,
Kaip plaka širdis.
Tavo ar mano?
●
Drauge su vėjais
Išplaukėjo rugiai.
Mėlynais laumžirgio
Sparnais įplazdėjo
Vasara į mūsų sodą.
●
Padangėje
Iškilmingai plaukia
Baltavilniai debesys.
Žiburiuoja auksinės
Volungės plunksnos.
Už mūsų lango –
Jazmino pašvaistė.
Ir šįvakar lydi mane
Tavo akys – dvi kregždės.
●
Bučiuoju akis,
Palatoj budėjusias
Ir ašarojusias.
Spaudžiu rankas,
Kurios mane glostė
Ir šluostė prakaitą.
Lieptu virš prarajos,
Sutvarstyta širdimi
Grįžtu būti su tavimi.
●
Žiūrėk, kaip
Šakomis ir šakelėmis
Susipynė galutrobėje
Užaugusių liepų lajos.
Tarytum mudviejų
Gyvenimas.
●
Nuplaukė
Užžiemių pusėn
Pavasarių vandenys.
Ir mūsų metai – – –
Miršta gėlės
Nuo rytšalos.
Pasodinkime
Baltažiedę.
Tegul žydi
Mūsų širdy.
●
Šuoliuoja prošal
Bevardžiai balti žirgai.
Juodrudėse akyse
Nusineša tavo ir mano
Atvaizdus – – –
Užaugs medžiai
Ant praminto tako.
Šaknys surinks
Mūsų pėdas.
