VYGANDAS RAČKAITIS

Pažvelk pro piliarožių langą

 

Tirpsta snaigės,

Palietusios mūs veidus,

Tai lyg džiaugsmo ašaros,

Kad esame dviese.

 

 

 

Vidurnakčio tyla

Pasiima mūs kuždesius

Ir atodūsius.

Lietus švelniai skanduoja

Mudviejų vardus.

 

 

 

Niekad nepamiršim,

Kaip rasotose lankose

Mums, jauniems,

Žadėjo meilės slėpinį.

 

 

 

Vyšnios Aukštaitijoj

Vis bėrė ir bėrė savo

Baltus žiedlapius

Į tavo plaukus.

 

 

 

Sugėrę žydrą dangų

Byra veronikų žiedlapiai.

Dalinkimės

Duota gyvybės duona

Ir šventa artuma.

 

 

 

Pamiškių įsaulėse

Jau sirpsta žemuogės,

Iš tavo delno

Ragauju raudonų, saldžių

It bučiniai uogelių.

 

 

 

Kaip giliai ir tikrai

Mėlynuoja žibuoklės

Palangėje. Tik mylintys

Mato, kur moja pavasariai.

 

 

 

Vis dar ilgimės pavasarių

Ir norim kaip metūgės

Kilti į šviesą, į saulę.

 

 

 

Buvo miglotų

Pavasarių. Klupo mano

Pavargusi siela.

Tik tu vienintelė

Gebėjai ją prikelti.

 

 

 

Suartino mudu

Gegužė, alyvų žydėjimas.

Viskas žemėje laikina.

Ar būsim TEN kartu?

 

 

 

Atėjai mylėti

Dievą, tėvynę, gėlę,

Savo šeimą.

Laimė mylėti

Ir būti mylimam.

 

 

 

Pernakt rasoja

Pasiruošę krauti vaisių

Obelų žiedai.

Pažadino tavo juokas,

Pratęskime sapną.

 

 

 

Kas aš būčiau

Niekur nesutikęs tavęs?

Būčiau klajūnas,

Einąs į juodą pragarmę,

Kurios nepasiekia šviesa.

 

 

 

Žinau, dabar žinau,

Kokios juodos būtų

Mano dienos

Be tavo rankų,

Be tavo širdies…

 

 

 

Dar pabūk,

Mano meile,

Strazdo balse,

Dar žydėki many

Paskutiniu žiedu

Vėlyvo rudens.

 

 

 

Pasiklausykim

Pro vėjo gaudesį

Širdžių kalbos.

Nesensta meilė,

Tebūna ji tarsi šviesa.

Pažvelk į žydrą

Lino žiedą.

 

 

 

Kaip medis

Šaknimis,

Kaip paukštis sparnais,

Kaip jazminas

Žiedais,

Pasikliauju tavim.

 

 

 

Esi reikalinga

Kaip šaknims žemė,

Kaip žiedui rasa.

Pavargom, pražilom,

Bet būkim, dar būkim.

Duok ranką,

Dar esam kelionėj.

 

 

 

Kas liepė mums,

Droviai susitikus,

Rankomis susitverti

Ir širdimis

Visam gyvenimui?

Žvaigždė ežere,

Saulė gėlių žieduose,

Tu mano širdy.

Dalinkimės buvimu

Gimtoje žemėje.

 

 

 

Piliarožė.

Pražilęs vėjas

Švelniai glosto

Jos žiedus.

 

 

 

Už mūsų lango

Pražydo kaštonas.

Vėjas supa, linguoja šakas

Su baltom žvakelėm.

Supasi dangus ir žemė

Su pavasario vėju.

 

 

 

Girdi, kaip skamba

Žvaigždės danguje?

Kaip skleidžia

Pumpurus nasturtos

Tavo daržely?

Kaip dainuoja bitelės?

 

 

 

Gera mums,

Kai esame maldoj

Ir šviesa mums šviečia.

 

 

 

Dvejinasi

Mūsų Būtis.

Tavo džiaugsmas –

Tai ir mano džiaugsmas.

Tavo širdgėla –

Tai ir mano širdgėla.

Dalinamės duona

Ant stalo

Ir dangaus begalybe.

 

 

 

Eikš, sušildysiu

Tavo rankas

Savo šiluma.

Geras ir švelnias,

Man labai labai

Reikalingas

Tavo rankas.

 

 

 

Gyvybės medyje

Baltieji paukščiai

Gieda Giesmių giesmę

Klausykimės ir mudu.

 

 

 

Išplasnojo gervės

Padebesių penklinėse.

Atsisveikinimo graudulys.

 

 

 

Baigia sudilti

Dar viena delčia.

Užpustys vėjas

Kuždančiais lapais

Mūsų pėdas takuos.

Ištaršys baltas

Balandžių plunksnas.

Bet esam, dar esam.

Mieloji…

Dalinamės duona.

Pasidalinta duona

Šventa.

 

 

 

Gūdi

Tamsos siena.

Neskraido paukščiai.

Nežydi gėlės.

Nakties tyla.

Girdžiu,

Kaip plaka širdis.

Tavo ar mano?

 

 

 

Drauge su vėjais

Išplaukėjo rugiai.

Mėlynais laumžirgio

Sparnais įplazdėjo

Vasara į mūsų sodą.

 

 

 

Padangėje

Iškilmingai plaukia

Baltavilniai debesys.

Žiburiuoja auksinės

Volungės plunksnos.

Už mūsų lango –

Jazmino pašvaistė.

Ir šįvakar lydi mane

Tavo akys – dvi kregždės.

 

 

 

Bučiuoju akis,

Palatoj budėjusias

Ir ašarojusias.

Spaudžiu rankas,

Kurios mane glostė

Ir šluostė prakaitą.

Lieptu virš prarajos,

Sutvarstyta širdimi

Grįžtu būti su tavimi.

 

 

 

Žiūrėk, kaip

Šakomis ir šakelėmis

Susipynė galutrobėje

Užaugusių liepų lajos.

Tarytum mudviejų

Gyvenimas.

 

 

 

Nuplaukė

Užžiemių pusėn

Pavasarių vandenys.

Ir mūsų metai – – –

Miršta gėlės

Nuo rytšalos.

Pasodinkime

Baltažiedę.

Tegul žydi

Mūsų širdy.

 

 

 

Šuoliuoja prošal

Bevardžiai balti žirgai.

Juodrudėse akyse

Nusineša tavo ir mano

Atvaizdus – – –

Užaugs medžiai

Ant praminto tako.

Šaknys surinks

Mūsų pėdas.

Autoriaus nuotrauka

Autoriaus nuotrauka

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.