Literatūra

DŽALALIS AD DIN RUMIS

Pelė ir varlė Pelė ir varlė susitinka kas rytą prie upės kranto. Tupėdamos nuošaliam kampelyje jos kalbasi. Kai jos pasimato kas rytą, lengvai atsiveria, seka savo pasakas, sapnus ir paslaptis, nejausdamos baimės, pasitikėdamos viena kita.

Eilėraščiai iš rinkinio „Juodas kvadratas“

TADEUSZ DĄBROWSKI Šiuolaikinis eilėraštis Jis lyg šikšnosparnis gyvena rūsiuose, palėpėse, olose, dieną miega, naktį medžioja, kybo žemyn galva.

Saga apie moters letargiją

RASA JESKELEVIČIENĖ – Valgyk, štai tau duona kasdieninė, – išgirstu sakant. Ranką ištiesiu ne link duonos riekės, o link motinos suknelės sagos, vos besilaikančios ant siūlo. Nuplėšiu ir suspaudusi drėgname delne palendu po stalu. Atidžiai tyrinėju juodą sagą, apžiūriu įbrėžimus ir lygintuvo paliktas išsilydžiusias dėmeles.

Sušalęs paukštis

REGINA RAGAUSKAITĖ Besparnis paukštis, paukštis išklaipytais sparnais. Prieš mane – paukštis-žmogus, kurio šitame gyvenime niekada nebuvau sutikusi. O tai, ką matau, jau nebepriklauso šitam pasauliui. Ir šitiems žmonėms, kurie savinasi jo kūną. Melzganas, išbrinkęs veidas, sukrešėjęs kraujas ten, kur turėtų būti lūpos. Nusuku žvilgsnį – geriau žiūrėsiu į rankas. Kodėl jų niekuo nepridengia? Ar tikrai tai, ką matau, nėra sapno…

Ovalioji rožių poezija

INGA MANELYTĖ Rainer Maria Rilke. Rožės / Les roses. Eilėraščių ciklas. Iš prancūzų k. vertė Vladas Braziūnas. V.: Apostrofa, 2009. 68 p. Dvidešimt keturi tarsi rožės žiedlapiai vienas į kitą elegantiškai įsisupę eilėraščiai – tai savotiška austrų poeto Rainerio Marijos Rilkės duoklė prancūzų kalbai, jos poetams ir rožių ovaliam lengvumui.

Asmenybės politinė krizė

JONAS KIRILIAUSKAS Sėdėjau vieną sekmadienio popietę ant sofos savo salone. Už lango buvo pats viduržiemis. Šalta. Visur nuostabiai apšerkšniję medžiai ir tvoros, ir tyla… Atrodė, kad atėjo akimirka, kai sustojo Žemė. Kažkur toli iš namų kaminų tarsi kokios kopėčios iš pasakos apie pupą statmenai į dangų kilo dūmai ir nyko man nematomame aukštyje.

Eilės. VAIVA GRAINYTĖ

Kovo 1 Šiandien kovo 1: troškini mums pirmąjį šamą – iki tol vengdavome žuvų su ūsais, niekad tokių nepirkdavome. Kažkaip nejauku valgyti savo atspindį, – aiškindavai.

Mamos liga. Ponas docentas

ELIAS CANETTI Anuomet duona pagelto nuo kukurūzų ir kitų, prastesnių, priemaišų. Prie maisto prekių parduotuvių reikėjo atstovėti eilę, stovėjome ir mes, vaikai, taip susidarydavo šiek tiek daugiau maisto. Gyvenimas mamai atrodė vis sunkesnis. Žiemai baigiantis įvyko katastrofa. Nežinau, kuo ji tada susirgo, tačiau išgulėjo sanatorijoje daugybę savaičių ir sveiko labai lėtai. Iš pradžių net negalėjau jos lankyti, bet ilgainiui jai…

Šis tas apie tikrą gyvenimą

AUDRA BARANAUSKAITĖ Vyras atsinešė iš garažo kastuvą ir atrėmęs į sieną pasakė: „Kieme priversta sniego. Dar tris dienas snigs. Jei nori, gali padirbėt savo mėgstamą darbą.“ Nulipu laiptais žemyn. Daugiabučio aikštelėje mašinų nedaug, nors jau tamsu. Varau nuo vieno krašto iki kito, stumiu sniegą kastuvu kaip buldozeris, lyginu ratų išmaltą aikštelę.

Laudacija AAJ, pristatant Vilniaus knygų mugėje „Sentimentalų romansą“

KĘSTUTIS NAVAKAS Kadaise esu rašęs, kad Antanas A. Jonynas greitai rinktinių bus išleidęs daugiau nei paprastų poezijos knygų. Paskutiniu metu matome vien rinktines. Ir kažkodėl tai visai neerzina, kaip būtų daugybės kitų poetų atveju, net savaip guodžia. Erzintų, jei tos rinktinės būtų mechaniškas visų knygų suvertimas į vieną lovį, tačiau šiuo atveju taip nedaroma.