Literatūra

Paprastasis troleibusas (Zooksantela zooksantena)

Mumifikuotų troleibusų senovės Egipto piramidėse nepavyko aptikti, galbūt kalti kapų plėšikai, tačiau tai dar nereiškia, kad senovės egiptiečiai nestebėjo šios rūšies, nesistengė jos pažinti.

Ekvinokcinės ašaros

ELIZABETH BISHOP Netikintysis He sleeps on the top of a mast. Bunyan Jis miega stiebo viršūnėj, akys kietai užmerktos. Po juo žemyn krenta burės kaip didžiulė paklodė, palikusi miegančio galvą nakty kyšoti.

Superku laiką

REGINA RAGAUSKAITĖ Superku laiką. Kaip žemuoges, kurias surinko kiti. Prisirpusias vasarvidžio atokaitoj. Mokėsiu brangiai, patikimiausia valiuta – savo laiku, kuris man dar liko. Tai nebus paprasčiausi mainai, nes taip išplečiu jį laiku ir erdve.

santykių krizė

DAINIUS DIRGĖLA . santykių krizė ieškom sprendimo ji mokosi prancūzų aš nagrinėju japonų viliamės susišnekėti

STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. Eilės

Tą valandą

GYNĖ DINEIKAITĖ

Londoniečiai

MARIUS PLEČKAITIS Marius Ivaškevičius. Išvarymas. V.: Apostrofa, 2012. 164 p. Nereikia net priminti, kad pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Išvarymas“ Oskaras Koršunovas 2011 metų pabaigoje pastatė populiarų ir baisiai ilgą (penkių valandų trukmės) spektaklį. Apie knygą esame girdėję kur kas mažiau (ji, beje, išleista tik 2012-aisiais).

Ežys neturi elegancijos

RYTIS RADAVIČIUS Muriel Barbery. Ežio elegancija. Romanas. Iš prancūzų k. vertė Eglė Juciūnaitė. V.: Gimtasis žodis, 2010. 399 p. Pagiriamosios citatos jau tapo beveik neišvengiama knygos viršelio dalimi. Ši knygų leidybos taisyklė nėra susijusi su leidinių turinio kokybe ir taikoma tiek šedevrams, kurių reklamuoti nereikia

Langas

JONAS KIRILIAUSKAS Dažnai pasižiūriu pro langą ir retai susimąstau, kokią svarbą turi ir turėjo langas, kartais įgaunantis net įsakmų toną, nes ne visada gali pasirinkti, kas yra už lango, matai tai, ką matai, ir viskas, nieko ten nepakeisi, nebe tie laikai, kai Neronas ieškodamas įkvėpimo padegė Romą ir rašė poemą.

Susitikimas su buvusiomis

SAULIUS VASILIAUSKAS Vieną rytą, vartydamas nuotraukų albumą, bylojantį apie išblėsusią aistrą, nutariau su jomis – Ana, Neda, Kornelija, Petonija ir Vaiga – susitikti. Šis penketas paliko neišdildomą žymę mano sąmonėje ir, netgi pasislėpęs už storų sienų, negalėjau lengvai jo iš atminties pašalinti.