Literatūra
Kolumbariumas
MARIUS PLEČKAITIS Dalykas prasidėjo, kai gavom tą užsakymą. Visada siūlydavau atsisakyti mažagabaričių „pašūdaliojimų“ ir imtis rimtesnės gamybos: kolonų, cokolių, sieninių plokščių. Kad ir kaip ten, žiemą kažkaip pragyventi reikia, tad versdavomės ir nepelningų, laiko ir energijos gręžimu pasižyminčių produktų gamyba.
Vakar tobulos moterys gėrė vyną
EGLĖ RAMOŠKAITĖ Apie tai, kokia turėtų būti tobula moteris: kai balkone su taure vyno nostalgiškai stebėjau kates, spoksančias į mano pučiamus dūmus kamuoliais, rutuliais, taurėmis ar netgi kotletais ar bulvių koše. Manau, kad, jei būčiau vyras, galėčiau be paliovos grožėtis moterimi su taure vyno rankoje.
Palikimas
INDRĖ ČESNAUSKAITĖ Anika, vakarais užtraukdama užuolaidas, kartkartėmis visai netyčia palikdavo tarpelį tarp jų, ir giedrą ar vos vos debesuotą rytą, jei tąkart miegodavo kairėje lovos pusėje, ją iš sapnų ištraukdavo spindulys, įkyriai degindamas dar sukibusius vokus. Bet ir apsiniaukusį rytą ji žinojo – saulė atsisukusi į josios langą.
Jacques Prevel eilėraščiai
JACQUES PREVEL (1915–1951) Antoninas Artaud ir Henri Thomas pristatė šį jauną poetą – mirė jis 36 metų. Norėdamas žūtbūt atidengti „būties siaubus“, jis turėjo patekti ten. Įtūžęs, reiklus, amžinas ginčininkas, sakoma šiandien, jis gyveno nuolatiniu iššūkiu, persekiojamas nesulaikomo represijų poreikio, visada kovojo prieš visuomenę.
Iš rekrūtų – su Afanasijumi Fetu
JONAS STALIULIONIS Tylią vienatvės valandą sodo pavėsinėje vis dažniau atmintin pasibeldžia 1879 metais Afanasijaus Feto sukurtas posmelis, skirtas Aleksandrai Brževskai
Trys viename
ANONIMINIS GRAFOHOLIKAS Kavinės „Trys viename“ salė su dideliu juodu stalu ir vienu mažu juodos ir baltos spalvos staliuku bei baltomis durimis į virtuvę. Virš juodojo stalo ant sienos pakabinta reklama su užrašu „Rytoj alus nemokamai“ ir švytuoklinis laikrodis.
Baimės
RŪTA JAKUTYTĖ Ateinu ir atsisėdu prie menkiausiai apšviesto staliuko su dviem kėdėmis. Turbūt tai mažiausias staliukas, koks tik gali būti, ir jam neužteko atskiros lempos, kokios grėsmingai žemai kabo virš kiekvieno stalo.
Iš kankinių kalvos
AKVILĖ ŽILIONYTĖ Many ir vėl plaka berniuko širdis ir kai ji plaka, reikia keiktis, daugiau nesikeikiu niekados, tik tada, kai jis kala į mane savo smaigus, varo savo bandas, riša karves.
eilutės
DEIVIDAS PREIŠEGALAVIČIUS Kas slypi tarp eilučių? Ten ilsisi paukščių sapnai rododendrų dainos gal kam nors – gandrų kleketavimas.
Žemėlapis ir teritorija
MICHEL HOUELLEBECQ Goncourt’ų premija apdovanotas bene garsiausio prancūzų rašytojo Michelio Houellebecqo romanas „Žemėlapis ir teritorija“ ironiškai piešia spalvingą industrinės epochos pabaigą priėjusios šiuolaikinės Europos paveikslą.
