Literatūra
Trumpoji proza
UGNĖ RAŽINSKAITĖ Nostalgija Išsupsiu gomury kartumą iš sulaukėjusių meškauogių skvere: ten ilsisi neprijaukintos vasaros, sulyti bronzos liūtai, fontanas vidur aikštės – klampus ir senas auksas sunkiasi iš dugno, iš pakraščių cementas smilksta gvazdikėlių aitrumu.
Fransuaza, arba Kelias ledyno link
SERGEJ NOSOV Girdėjote tokį? Nosovas. Ne, ne tas, kuris parašė „Nežiniuką“. Sergejus Nosovas. Gimė 1957 metais Sankt Peterburge, žinoma, tada šis dar buvo Leningradas. Prozininkas, dramaturgas, eseistas. Nominantas ir laureatas
Raidės e išnykimas, Houellebecqas poetas ir t.t.
LAIMANTAS JONUŠYS TLS apie prancūzų literatūrą Įžymaus prancūzų rašytojų Georges’o Pereco (1936–1982) garsiausia knyga, laikoma postmodernizmo klasika, yra „La Vie mode d’emploi“ („Gyvenimas. Naudojimo instrukcija“; 1978) – didelis kūrinys, kuriame sudėtingai pinasi įvairios istorijos.
Ananka
GINAS ŽIEMYS Aš – Flavijus, Cezarijos sūnus, – žengiau Apijaus keliu. Pūtė dviejų nendrių stiprumo2 sirokas3. Žynė dar iš vakaro pranešė apie artėjantį nuo jūros lietų. Nutariau pasinaudoti proga ir truputį pasivaikščioti. Nuėjau iki pakrantės ir grįžau atgal.
Gegutė
BENAS TARKERIS Ištrauka iš romano „Suklastotos sielos“ – Kažkada, būdamas dar mažas berniukas, kai tėvai išsiskyrė, pažadėjau mamai nupirkti suknelę. Negalėjau tada apibūdinti jos ilgio, modelio, audinio faktūros, nes man tos detalės atrodė nesvarbios.
Teisėjų gentis
NIDA TIMINSKAITĖ Prieš daugelį amžių teisėjai išvyko į Marsą ir ten įsikūrė. Jiems ten visai neblogai sekėsi. Ko jie sugrįžo į Žemę? Sunku pasakyti. Sąlygos gyventi Žemėje jiems nebuvo palankios. Tačiau galop jie prisitaikė.
Pietinio kronika
ROKAS POVILIUS Prosenelė mirė užvakar. Už ką? Už, va, ką. Trečiadienio rytą pažadinusi mama pasiūlė rytinę mankštą smegenims su žodžiais: „Šiaulių močiutė mirė. Nebėra tavo draugės, girdi? Nebėra.“
„Nobelio komitetas klysta…“
VENEDIKT JEROFEJEV (Apie Josifą Brodskį) Šis tekstas buvo parašytas 1987 m. gruodį leidyklai „Serebriannyj vek“ (tekstas skelbiamas 2005 m. išleistoje V. Jerofejevo knygoje „Malaja proza“). Publikacijos likimas nežinomas.
Niūnė
ANN LAUTERBACH Giedriosios dienos. Giedriosios dienos. Žinau, kokios dienos. Kas ne tai – tik orai.
