Literatūra

Kinas! Kinas atvažiavo!..

JO­NAS STA­LIU­LIO­NIS Vie­ną sau­lė­tą 1952 me­tų ba­lan­džio po­pie­tę Vait­kū­nų pra­džios mo­kyk­la su­ko­si kas­die­nia­me il­go­sios per­trau­kos šur­mu­ly­je: kvad­ra­to aikš­te­lė­je bumb­sė­jo api­ply­šęs ka­muo­lys, mer­gai­tės ėjo ra­te­lius, o pa­tys ka­rin­giau­si vai­kai, bur­tais pa­si­skirs­tę į „skre­bus“ ir „par­ti­za­nus“, laks­tė Vad­rės upe­lio pa­kran­tė­mis

Komentarai (0)

Re­nė De­kar­to vai­kys­tė

JURGIS VININGAS Ma­ža­sis De­kar­tas dar ne­pra­dė­jęs kal­bė­ti pa­ro­dė stip­rią aist­rą uni­ver­sa­lia­jam pa­ži­ni­mui: štai, pa­vyz­džiui, bū­da­mas sep­ty­nių mė­ne­sių to­bu­lai įval­dė ono­ma­to­pė­jos me­ną, ir apy­lin­kės me­džio­to­jai sa­vait­ga­liais ėmė rink­tis De­kar­tų na­muo­se mo­ky­tis tech­ni­kos pa­slap­čių iš ge­nia­lio­jo kū­di­kio.

Komentarai (0)

diela

GINTAUTAS LESEVIČIUS atidarau duris – sulytas sulysęs bet ališankus žmogelis nuo kilimėlio neprisistatęs šaraškinu ženia primena kad pratekėjo 50 metų nemunais filmuojant

Komentarai (1)

Nepilnas Gustave’o Flaubert’o asmeninių daiktų sąrašas

Komentarai (0)

Užgrobtas namas

JULIO CORTÁZAR Na­mas mums pa­ti­ko: be to, kad bu­vo erd­vus ir se­nas (mat šiais lai­kais ne­sun­ku at­si­kra­ty­ti se­nų na­mų daik­tais), dar ir sau­go­jo pri­si­mi­ni­mus apie mū­sų pro­se­ne­lius, se­ne­lį iš tė­vo pu­sės, tė­vus ir vi­są vai­kys­tę.

Komentarai (0)

Ide­a­lus gy­ve­ni­mas pa­gal gy­ve­ni­mo tre­ne­rius

AUŠ­RA LUK­ŠAI­TĖ-LA­PINS­KIE­NĖ Kas­kart ap­si­lan­kiu­si kny­gy­ne ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti: kny­gų, skir­tų mus iš­mo­ky­ti lai­min­go, sėk­min­go, tur­tin­go etc. gy­ve­ni­mo, pa­siū­la tai­ko į me­ga­kos­mi­nius mas­te­lius. Gal­būt jų lei­di­mui įta­kos tu­ri įvai­rių ty­ri­mų duo­me­nys, ro­dan­tys, kad lie­tu­viai yra vie­ni iš ne­lai­min­giau­sių

Komentarai (2)

Monte Amiata

MA­REK ZA­GAŃCZYK Gra­žiau­sias ke­lias į slė­nį ve­da siau­ru plen­tu iš Mon­te­pul­ča­no. Ne­daug prie jo sta­ti­nių ir ju­dė­ji­mas ne­di­de­lis. As­fal­to juos­ta bė­ga tarp vy­nuo­gy­nų, iš­dės­ty­tų ma­lo­niais akiai ge­o­met­ri­niais raš­tais. Ša­lia jų pie­vos ir pu­šų gi­rai­tė. Kur ne kur aguo­nos ir ro­žės čia pat, ša­lia vy­nuo­gie­no­jų juos­tų

Komentarai (0)

Daugybos rezultatas

JEV­GE­NIJ REIN Tai at­si­ti­ko prieš dau­ge­lį me­tų, rug­pjū­čio 20-ąją. Rug­pjū­čio 20-oji – Va­si­li­jaus Ak­sio­no­vo gi­mi­mo die­na. Jau bu­vo iš­ėju­sios pir­mo­sios Ak­sio­no­vo kny­gos „Žvaigž­dė­tas bi­lie­tas“ ir „Apel­si­nai iš Ma­ro­ko“*. Jis bu­vo įžy­mus, vi­sų my­li­mas, su jo var­du bu­vo sie­ja­ma ru­sų pro­zos at­gai­va.

Komentarai (0)

ANNA ACHMATOVA. Eilės

Pilkaakis karalius Šlovinu skausmą – tai mano lemtis! Mirė karalius pilkom akimis. Rudenio vakaras buvo tvankus. Vyras, parėjęs trumpam į namus, Sakė: „Anądien medžioklėj šernų Kūną po ąžuolu rado senu.

Komentarai (0)

CHRIS WALLACE-CRABBE. Eilės

Chrisas Wallace’as-Crabbe’as – poetas ir eseistas – gi­mė 1934 m. Baigęs mokyklą dirbo pinigų kalykloje ir kitus dar­bus Melburne. 1987–1988 m. – Harvardo universiteto Aus­tralijos studijų profesorius, 1973 ir 2005 m. – Venecijos uni­versiteto vizituojantis profesorius. Pirmasis jo poezijos rin­kinys išėjo 1959 m.

Komentarai (0)