Literatūra
Rašyti ar gimdyti
EGLĖ KAČKUTĖ Šiemet Nobelio literatūros premiją laimėjus Alice Munro, prisiminiau pirmąjį savo skaitytą pokalbį su ja, kuriame ji pasakojo, kokiomis aplinkybėmis parašė apsakymą „Ačiū, kad pavėžėjot“ (Thanks for the Ride). Ji buvusi labai jauna, neseniai ištekėjusi ir jos kūdikis rašant į ją žiūrėjęs iš lopšio.
OJĀRS VĀCIETIS. Eilės
Lapkritį atėjo į pasaulį ir lapkritį išėjo į anapusybę žymus latvių poetas Ojaras Vacietis (1933.XI.3–1983.XI.28). Nacionalinį poezijos kontekstą jis praturtino 14 poezijos rinkinių, 14 poezijos rinktinių, 7 vaikų poezijos ir 4 įvairaus žanro kūrinių knygomis. Jo kūryba pasižymi maksimaliu poetinio išgyvenimo intensyvumu.
Drugio pranašystės
NERIJUS CIBULSKAS Ramunė Brundzaitė. Drugy, mano drauge. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. 87 p. Man visuomet smalsumą keldavo knygų recenzijos, kurių autoriai savo įžvalgas dėstyti pradėdavo gan egoistiškai dvelkiančia maniera – „iš toli“. Knygos perskaitymas ir jos vertinimas kažkodėl tapdavo antraeiliu dalyku, o apžvalgos būdavo prikemšamos detalios informacijos
Laiko klodai, sudėti į knygą
REGINA JASUKAITIENĖ Gražina Didelytė, Vygandas Čaplikas. Dainavos klodai: tarp ledynmečio ir dabarties. V.: Petro ofsetas, 2013. 142 p. Į samanų žalsvumo viršelius įguldyta dviejų autorių – dailininkės Gražinos Didelytės (1938–2007)
Laiko rankovė
NIJOLĖ KLIUKAITĖ-KEPENIENĖ 1. Tai aš, ir perlinis atminties fazanas lesa laiką iš mano smegenų. Perlinis jis ne todėl, kad kanapėtas, o kanapėtas – ne todėl, kad prisilesė visokių lemties ženklų ir riboženklių, tų sąvaržėlių ir sąsagėlių, vieną įvykį jungiančių su kitu, vieną prasilenkimą su kitu nesusilietimu, pažinties prieštaktį su išsiskyrimo repriza.
Kokia poezija?
TADAS TOMAS Jeigu šūdas gali būti poezija (žr. „Kas ir kodėl yra poezija“, „Š. A.“, X.25), tai kodėl tuomet poezija negali būti šūdas?
n…u…o…g…i…r…d…o…s
RIČARDAS ŠILEIKA Vis dėlto kenkia žmogui išeit iš rutinos. Vilma Šileikienė, fotografė
Sendaikčių turgaus princas
ALMA RIEBŽDAITĖ Niekas ir viskas – paslaptingos sąvokos, viliojančios žmonių protus, dažnai suvokiamos tik pasitelkus paradokso vingrybes. Visada, vos ne prieš savo valią, stebiu kalbines nieko ir visko variacijas.
Klasikinis realizmas tarp mudviejų
VIKTORIJA RIMAITĖ Žinoti sau tinkamą vietą dar prieš Kristaus gimimą mums patarė žymus graikų istorikas Tukididas. Tačiau kiek vietos, ir juo labiau tinkamos ar, tiksliau, pritinkamos, mes suteikiame sau ir greta esančiam žmogui, nusprendę pabandyti tam tikrą laikotarpį dalintis bendra kasdienybės politika?
“Atharvavedos” užkalbėjimai
„Atharvaveda“ – tai viena iš keturių Vedų, senovės Indijos sakralinių tekstų rinkinių, sukurtų apytiksliai prieš 3000–4000 metų ir mūsų laikus pasiekusių dėl žodinės mokytojo ir mokinio perdavos. Priešingai nei kitos Vedos („Rigveda“, „Jadžurveda“ ir „Samaveda“), „Atharvaveda“ yra skirta ne dievų pagarbinimo ritualams, bet praktinei magijai.
