Literatūra
Trys rašytojai užsienio žiniasklaidos atspindžiuose
Boriso Pasternako romanas „Daktaras Živaga“ (tokia pavadinimo transkripcija jis išleistas Lietuvoje 1991 m.) pirmą kartą pasirodė italų kalba 1957 m. rudenį. Po metų jo autoriui paskirta Nobelio premija, ir jos jis nevyko pasiimti…
Raktai nuo stebuklų skyriaus
Įkiši ranką į kišenę, o ten tik raktai. Paprasti, metaliniai. Ne kažin kokie stebuklai ir už durų, kurias atrakini. Nelengva surasti stebuklą. Ant šviesos šulinio rentinio krašto straksėjusi nemiga paryčiui paslydo ant gaidžio balsu pragydusios penktos valandos, krisdama nusitvėrė už nakties sijono krašto, ištraukė juodą siūlą ir, ardydama nuo dangaus tamsą, nusileido ant žemės su nuostabos pilnomis akimis, iš kurių…
Kam man ta rašomoji mašinėlė?
Lejla Kalamujić – bosnių prozininkė, gimusi 1980 metais Sarajeve. Sarajevo universitete studijavo filosofiją ir sociologiją…
Prekyba Ltd.
Vasarą dažniausiai sapnuoji bites ir žemuoges, bet aš susapnavau Didžiojo Naugardo pirklius, plaukiančius kažkokiom iš skroblų skobtom plokščiadugnėm valtim, pilnom kailių ir – kažkodėl – maisto katėms…
Eilėraščiai
Lenkų poetė, prozininkė, vertėja, literatūros kritikė Julia Fiedorczuk gimė 1975 m. Varšuvoje. Humanitarinių mokslų daktarė, Varšuvos universitete dėsto amerikiečių literatūrą, literatūros teoriją ir ekokritiką. Huberto Burdos premijos laureatė (2005), ASLE (Association for the Study of Literature and Environment) narė. Poezijos rinkiniai: „Lapkritis prie Narevo“ (Listopad nad Narwią, 2000), „Bio“ (2004), „Pamestų daiktų planeta“ (Planeta rzeczy zagubionych, 2008), „Deguonis“ (Tlen, 2009), „jau…
Apie šv. Pauliaus II ketinimą ateiti
„Ar tau patogu kalbėti apie tai, kas nešventa?“ (oficialaus knygos pristatymo birželio 11 dieną Kultūros ministerijoje, dalyvaujant LSDP elitui, pavadinimas) – klausia filosofas, vienas neformalaus judėjimo NK95 (requiem aeternam tam judėjimui) steigėjų ir lyderių Andrius Bielskis
Ji sukasi ir sukasi
Ji sukasi ir sukasi, vaizdas akyse liejasi į akvareles, ir drobėje iš miško telieka šimtai realybę tirpdančių atspalvių. Vėjas velia plaukus, iš jų formuojasi pilkšvos medžių šakos, jos tįsta, ilgėja, krauna pumpurus, jie ima skleistis. Sijonas plaikstosi į šalis, plečiasi ir virsta pieva. Dangus pranyksta lapų sūkuriuose. – Vėjo beldimas į stogą ir nerami lietaus nuojauta pažadina moterį. Atmerkusi…
Rožės
Kartais gyvenime nutinka tokių dalykų, kurie kam nors papasakojus atrodytų juokingi, keisti, visiškai nereikšmingi, bet po tokių nutikimų viskas kažkodėl nebebūna taip, kaip buvę. Kai gyveni, praėjus konkrečiai akimirkai kiekviena diena atrodo visai paprasta, eilinė… Bet būtent tas momentas yra magiškas. Be to, kai po penkiasdešimties metų ištrauki tą dieną iš atminties, ji pasirodo tokia vertinga. Ir tu jau visai…
Draugas žurnalistas
Neseniai sutikau savo draugą Praną. Nepasakočiau apie tai, niekam neužsiminčiau netgi vienu žodeliu, jei tas susitikimas nebūtų manęs mažumėlę nustebinęs. Bet apie viską nuo pradžių. O pradėsiu savo pasakojimą nuo laikų, kai mes abu tebesimokėme mokykloje ir ateities laukėme su neįtikėtinu, kone karštligišku nekantrumu. Gerai prisimenu paskutinę klasę ir tą vidudienį, kai jis priėjo prie manęs; aš dariau namų darbus…
Šviesos palubėje
Prieš kiek laiko man nutiko labai nemalonus įvykis. Norėjau darbe palaistyti ant spintos stovinčią gėlę, ir kadangi visos paprastos kėdės buvo išneštos į tądien vykusią konferenciją, teko stotis ant sukamosios. Numaniau, kad tai pavojinga, bet visuomet juk tikiesi geriausio. Arba neįvertinau savo ūgio, arba gėlė stovėjo toliau, negu iš pradžių rodėsi žiūrint iš apačios. Gal todėl ji taip ir nyko…
