Literatūra
Iš gyvenimo vaisių ir daržovių
Svogūnai Čipolinas niekada nesuprasdavo – jis yra veiksmažodis ar ištiktukas. Kartais jis ką nors veikdavo, o kartais jį tiesiog kažkas ištikdavo. Ir kodėl visi verkia jį prapjovę, nejaugi iš gailesčio? Ar dėl paties veiksmo, ar dėl to, kas po jo ištiko veiksme dalyvavusius veiksnius ir tarinius? Gal čia verkia pati gramatika, tinginio valgoma, galvodavo Čipolinas, patogiai gulėdamas malonioje atokaitoje ant…
Pertekliaus tuštumo problema
Problema yra. Tokia, apie kurią nerašyti negaliu. Ji makabriškai lenda į mano akiplotį ir kiek gašliai šypsosi…
Didžioji sintezė: apie pomirtinę depresiją
Tarp mūsų esama žmonių, kurie pasiryžę nusikąsti liežuvį, kad tik įrodytų, jog gyvenimas nėra vertas beprasmių kančių…
Eilėraščiai
Piotras Mitzneris (g. 1955) – lenkų poetas, literatūros ir teatro istorikas, biografinių knygų autorius. Dirbo Varšuvos visuotiniame teatre (Teatr Powszechny) ir Lodzės S. Jaraczo teatre. 1980–1989 m. dalyvavo pogrindžio leidyboje. 1993–1999 m. vadovavo kultūros centrui „Koło Podkowy“, nuo 1999 m. – Kardinolo S. Wyszyńskio universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas. Rusų kalba Lenkijoje leidžiamo mėnraščio „Novaja Polša“ redaktoriaus pavaduotojas. Aštuonių istorinių…
Psichologas
Mano darbas yra išties sunkus. Kasdien turiu klausytis įvairiausių žmonių istorijų, kad ir kokios jos būtų. Visi pasakojimai labai skirtingi: vieni liūdni, kiti linksmi, yra pribloškiančių ir gerąja, ir blogąja prasme. Kai kuriems žmonėms reikia vos 5 minučių, kad išpasakotų man visą savo gyvenimą, o kai kurioms senutėms neužtenka ir valandos, kad apibūdintų, kaipgi jos jaučiasi, kai autobuse jaunuoliai neužleidžia…
Akvariumas
Kai atidžiai įsistebeilijo į žuvis – dvi dideles, vieną vidutinę ir pustuzinį mažų, – dingtelėjo aiški mintis, kad šie padarai gyvens ilgiau negu jisai…
Apie blogio grožį
Buvo kažkoks nepaprastai skubus atvejis, nes mama išsikvietė taksi, o mudu su tėvu nulipome žemyn į rūsį…
Gebėjimas svajoti
Epizodai paskutiniam filmui. Režisierius Almantas Grikevičius. Sudarė Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Aurimas Švedas. V.: Meno avilys, Vaga, 2013. 283 p.
Degalinių šizofrenija. „Aš“ pradžia
Vokietijoje, degalinėje kažkur pakeliui į Dresdeną, mano draugė atsisuka į mane, žiūri paklaikusiomis akimis ir sako: „Aš išprotėsiu.“ O mane protas jau kuris laikas apleidęs. Taigi neliko nė vienos minties, tik banguojantis asfaltas ir jausmas, kad kažkas yra blogai, bet nesugalvoji nei kitos vietos, nei situacijos, kurioje norėtum atsidurti. Į degalinę mus atvijo to banguojančio asfalto ilgesys – keliaujant autostopu…
Herta Müller: „Europa, atsargiai! Putinas serga praeitimi“
Žvelgiant į pasaulį iš ašaros vidaus atrodo, kad pasaulis skęsta. Vis dėlto ašara yra toks galingas ir toks asmeniškas lęšis, kad net pats geriausias okulistas negalėtų sukurti geresnio. Okulistas pasitelkia lęšį tam, kad sugrąžintų vaizdą pasaulio tokio, koks jis yra, o ašara perteikia vaizdą, transformuotą to, kuris į pasaulį žiūri. Čia ašaros ribos ir jos stiprybė. Čia ir atsakomybė atskleisti…
