Literatūra
Monstrės
„Maximoje“ dukra ėmė reikalauti, kad nupirkčiau kažkokį žurnalą, iš viršelio sprendžiant, skirtą jaunesniojo amžiaus paauglėms…
Pėteris Brūveris moko(si) rašyti
Jeigu teisingai skaičiuoju, rinkinys „Mokausi rašyti, arba Skubi pagalbinė priemonė poetiniams tekstams įvaldyti“ yra…
Be kultūros dozės
Autobuse staiga prieš akis išdygo ar iš dangaus nukrito klausimas: „Ar nori nustoti vartoti narkotikus?“ (Jei nori, skambink nurodomu telefonu.) Prakaituotoje rankoje spausdamas eurus už parduotą lietuvišką vasarą važiavau pirkti…
Linkuvos Baba
Sau aš esu pats įdomiausias. Knisinėjuos po save ir gilus liūdesys mane apima. Kuo giliau lendu sau į vidų, tuo mažiau randu ten grožio…
Kodėl ir kokio vienuolio Thomo Mertono vis dar ieškome?
Šiemet lietuvių kalba pasirodęs vieno žymiausių XX a. trapistų vienuolių, rašytojo Thomo Mertono (1915–1968) dienoraštis „Jonos ženklas“…
Karo lauko paštas
Pamatęs tai, kuo iš pradžių savo akimis buvo sunku patikėti, netekau amo, gyniau Šventaragio slėnį mintimis…
Vertimai
Aš esu supuvęs medis. Aš – vienintelis likęs medis. Kadaise ten, kur augu, mūsų buvo daugybė…
Vasara amžinybės labui
Ieškodamas amžinojo gyvenimo apibūdinimų, nuo šiol žinau, kad jis gali būti panašus į miestiečio atostogas lietuviškame sodžiuje. Aišku, ne dėl dangiškų dalykų ten vyksti. Be pagundos vaidinti dykumų tėvus. Anokia čia dykuma: bažnyčia, kaimo parduotuvė su gonkomis, gražiai prižiūrimos sodybos, kažkur už posūkio – kultūros centras, erdvi klebonija, atvira visuomenės reikmėms. Šalia Nemunas, turistiniai maršrutai. Švelnūs rugpjūčio vakarai, žvaigždžių spiečiai…
