Poezijos vertimai
Aš kalbu
aš kalbu tu jis / ji kalba mes kalbame jūs kalbate jie / jos kalba kalba ir kalba ir kalba jis ji aš jie jos jūs ir mes ir tu ir tu tu tu tu tu kalba ir kalba kalba ir kalba bet niekas negirdi o jeigu girdi tai nesiklauso o jeigu klausosi tai nesupranta o jeigu supranta tai tuoj pat užmiršta kuo daugiau kalba tuo daugiau užmiršta o kuo daugiau užmiršta tuo daugiau kalba kalba ir kalba aš esu kalbėjęs tu esi kalbėjęs todėl jis / ji yra kalbėję mes esame kalbėję jūs esate kalbėję todėl jūs esate kalbėjęs jie / jos ir net jūs esate kalbėję kalbėję ir kalbėję kalbėję ir kalbėję bet niekieno neišgirsti o jeigu išgirsti tai nesuprasti o jeigu suprasti tai suprasti neteisingai o jeigu suprasti teisingai paaiškėja kad supratęs teisingai nenori mums atsakyti o jeigu nori tada atsako mums nesuprantamomis kalbomis
Dovilės Bagdonaitės piešinys
Trečias eilėraštis. Pakrantėje
Ką tik prašvito. Nusileidžiu prie jūros. Tuščia. Žuvėdros ir varnos dar nepabudo. Nė vienos valtelės jūroje. Nė vieno fizkultūrininko. Tuščia. Vangios bangos Lygiame paplūdimyje laižo Į krantą išplautas jūros žoles. Vandens raibalynė siūbuoja Iki pat horizonto. Nė vieno Paukščio ar žmogaus pėdsako. Ką tik prašvito. Kiek užmatoma pakrantė išilgai jūros Pilna mažyčių kriauklelių, Kurias visą likusį gyvenimą Tau teks rinkti ir dėlioti Į niekada nepabaigiamą Raštą.
2008, kazlėkų metas
…ir jokios amžinybės
drugelis ir amžinybė kai drugelis nutupia ant peties akimirką jaučiame amžinybę vėžlys ir amžinybė kai vėžlys iš lėto ropodamas skersai tako priverčia valandėlei sustoti mes lyg įsivaizduojame jį esant amžinybės žinianešiu žmogus ir amžinybė kai žmogus miršta sakoma kad jis išėjo amžinybėn ant jo kapo užkelia akmenį su iškaltais žodžiais ir skaitmenimis ir kol šie įskaitomi jokios amžinybės akmuo ir amžinybė kol akmuo dūla laikas grįžta atgal kai akmuo pavirs į smiltis laikas vėl keliaus pirmyn ir jokios amžinybės tik akimirkos drugeliai netikėtai ant peties jokios amžinybės yra tik drugelis tik gėlė tik vėžlys ir žmogaus gyvenimas ir akmuo įmestas į laiko upę kuri vienumet teka ten prie Jo ir atgal
Grafomanai
grafomanai vakare renkasi pigiam bare postringaut apie tekstus kol vyzdžiai neišsipūs nuo aukštų idėjų sferos leidžiasi prie kūno Eros kaip eiliuoti visa tai kad būt kritikams okay keičia vakarą jau rytas svajos dar neišbarstytos ruginukė laisvai liejas veidai spindi nuo idėjų grafomanai kas naktužę meilės guoly Tekstą gūžia o rytais sunkiom galvom girias mūzų dovanom nesirūpina vaikais balto lapo jie kariai raštus stumdyt nesiliauja amžinybės duoneliauja
Aš negaliu be tavęs, arba
Beprotiškas meilės prisipažinimas
aš negaliu gyventi be tavęs kaip kūjis be priekalo kaip merga be zierkalo kaip musulmonas be turbano kaip valdininkas be merso sedano aš negaliu gyventi be tavęs kaip jūra be krantų kaip vilkas be nasrų kaip chirurgas be riešo kaip Maskva be priešų aš negaliu gyventi be tavęs kaip mokinys be snikerio kaip parlamentas be spikerio kaip ruduo be vasaros kaip akis be ašaros aš negaliu gyventi be tavęs kaip žemė be paviršiaus kaip pirdalas be smirdžiaus kaip kelias be dulkių kaip Latvija be mulkių aš negaliu gyventi be tavęs kaip žvejas be žuvies kaip poetas be minties kaip kryžius be nukryžiuotų kaip Rusija be ultrapatriotų
Toji, kuri pereina kiaurai tave
Ji pereina kiaurai parką ir nesustoja Ji pereina kiaurai veidrodžių sales ir nesustoja Ji pereina kiaurai visas tavo svajones ir nesustoja Ji pereina kiaurai tave ir nesustoja Galbūt vien tavo atmintis jos namai? Ji pereina kiaurai visas bibliotekas (knygų saugyklas?) ir nesustoja Ji pereina kiaurai draugiem.lv ir facebook.com ir nesustoja Ji pereina kiaurai visus metų laikus ir nesustoja Ji pereina kiaurai visas stotis ir nesustoja Galbūt vien seni traukinių tvarkaraščiai jos namai? Ji pereina kiaurai sidabrinę giraitę ir nesustoja Ji pereina kiaurai visus pasaulio sąvartynus ir nesustoja Ji pereina kiaurai tavo pergales ir netektis ir nesustoja Ji pereina kiaurai tave ir nesustoja Galbūt tik tavo nebūtis jos namai? Visas religijas tikėjimus ji pereina kiaurai Visas imperijas respublikas ji pereina kiaurai Visas pasakas visas laikraščių naujienas ji pereina kiaurai Ji pereina kiaurai tave ir nesustoja Ir nesustoja ir nesustoja Ir nesustoja ir nesustoja… Ji pereina kiaurai… kiaurai kiaurai? Kiaurai kapines Pro apsnigusį tavo antkapį Ir – – – nesustoja…
●
užmiršk mano vardą atmink mano muziką mes kiekvienas nešiojamės amžinybę
Ars poetica
kiekvieną eilėraštį rašyti tarytum paskutinį ir tūkstantąjį ir šimtąjį ir dešimtą ir pirmą visada prieš save jaučiant stingdantį bedugnės šaltį virš kurio įmanoma pakilti žodžiuose kad skristum į šiltuosius Dausos kraštus kur eilėraštis užmirštų savo eiliuotoją kiekvieną eilėraštį rašyti tarytum pirmą ir pirmą ir dešimtą ir žilą ir paskutinį visada pakaušiu jaučiant stingdantį bedugnės šaltį nuo kurio įmanoma pabėgti vien žodžiuose kad patektum į šiltuosius Dausos kraštus kur poezijos paukštis yra toliausiai nuo savo lizdo
2010 m. rugpjūčio 15 d.
Iš: Pēters Brūveris. Mācos rakstīt, jeb Ātrs palīglīdzeklis poētisku tekstu apguvē. Rīga: Mansards, 2014
Vertė Vigmantas Butkus
