Literatūra
Rankos
Visada grožiuosi savičiausiomis rankomis, ir viešai, ir paslapčiomis žvilgčioju stebėdamasis jų įvairove, o jos įspūdingos: baltos, ne visada baltarankiškos, juodos iš prigimties, rankos darbininkės, pūslėtos, dailios ir krumplėtos, sąnariuotos, na, keisčiausios, dargi plaukuotos, išpuoselėtos, ilgais, dažytais arba nukramtytais nagais, nevalyvos, menininko, muziko, ilgais vibruojančiais pirštais, drebančios, putlios, elegantiškos, stebuklingos, auksinės rankos… Žudančios ir kuriančios. Verčiau apie pastarąsias. Kuriančios ir ieškančios,…
Iš memuarų
Taigi, kaip liūdnojo vaizdo riteris turėjau pateisinti savo vardą ir atlikti vieną tam tikrą nuotykį. Turėjau parašyti skelbimą. Skelbimą, kad „gyvenimas liūdina“. Skelbimas, žinoma, turi būti ant skelbimų lentos, kitaip jis ne skelbimas. Šią frazę ištarė mano širdies dama, taip nusakiusi priežastį, ko verkia kūdikis, kuriam atlieku tetos pareigas. Taigi vieną vasaros naktį su parankiniu Šanca iškeliavau įvykdyti šio…
Berniukas
Viskas prasidėjo ankstyvą gruodį. Buvo pirmas mėnesio trečiadienis. Apie penktą valandą pavakary. Dabar tai gerai prisimenu, nes ir paskui visi skambučiai iš to telefono numerio buvo trečiadieniais apie penktą vakaro. Dažniausiai neatsiliepiu matydamas nepažįstamą numerį telefono ekrane. Jei svarbu, galima palikti žinutę. Tačiau aną kartą atsiliepiau. Tą popietę jau buvau išgėręs keletą puodelių žaliosios arbatos. Darbo tą vakarą buvo…
Laiškai apie Pomirtę
Tokiu žodžiu – Pomirtė – poetas apibūdino pomirtinį gyvenimą. Gražiai, taikliai. Ką mes apie jį žinome? Ne ką. O taip maga sužinoti. Jeigu būtų galimybė nukakti į aną pasaulį, paskui bent trumpam sugrįžti, tai būtų neįkainojama dovana. Papasakotume… gyviesiems.
Mortal combat
Ketvirtfinalyje susidūriau su akluoju. Jam buvo aštuoniasdešimt devyneri, jis buvo aklas nuo gimimo. Filmavosi Stonio filme „Neregių žemė“. Baisiai geras filmas. Pagyriau filmą, o jis atsakė, kad pats nematė. Mandagiai paklausiau kodėl, o jis tik piktai kažką suburbėjo ir nusisuko. Nemalonus žmogus. O gal įsižeidęs, nes tiesiog niekas jo nepakvietė.
Maniškis XX amžiaus vakaras… ir kiti smulkūs proveržiai
…aš panūdau rašyti literatūrą, kuri deramai skleistųsi tiktai puslapyje. Kam rašyti romaną, kuris perteiks daugmaž tokį pat patyrimą, koks bus prieinamas įsijungus televizorių? Kaip grožinė literatūra gali tikėtis atsilaikyti prieš kino ir televizijos galybę, nepasiūliusi kažin ko išskirtinio, ko kiti menai nepajėgia perteikti?
Creditur
Ne interviu
Susitariau su Nijole Kepeniene, naująja LRS Klaipėdos skyriaus pirmininke, pasikalbėti apie gyvenimą, nes, anot Žilinskaitės, kuri anot Simonaitytės, su naująja pirmininke turėtų atsiskleisti naujas LRS Klaipėdos skyriaus rašytojų gyvenimo puslapis. Tuomet rašė 2019 metų spalį…
Tamsią naktį į juodus vandenis
Miłoszo jubiliejiniams metams einant į pabaigą, lapkričio vidury lenkai suorganizavo dar veną grandiozinį tarptautinį sąskrydį – lietingame Briuselyje. Neprisimenu, kodėl buvau pakviestas, bet šventėmis ten nelabai kvepėjo: skaitymų, diskusijų, konferencijų ir koncertų programa buvo gniuždančiai intensyvi – iškart po pusryčių pareigingi studenčiokai kilimo nuo Seinų, einantys prievaizdų pareigas, guviai iš viešbučio visus pasauliakalbius dalyvius nulydėdavo į intelektualinių puotų bei…
