Literatūra

GIEDRĖ SKAITĖ

Zero waste

  Mūsų organizacijoje įprasta nešiukšlinti. O jeigu tenka pasišiukšlinti, tai bent jau susirink ir rūšiuok. Aišku, vėliau gali dalyvauti „Darom“ ir pasiimti viską. Bet surinkęs vis tiek – rūšiuok. Beveik 11-asis įsakymas, tik labai paprastas ir aiškus. Pradėk nuo savęs. Nusišypsok ir pasaulis nusišypsos tau. Įsijunk šypseną. Pradžiai bent tiek. Sako, pas mus nėra skirtingų konteinerių, tik vienas. Dėl to…

AISTĖ MAŽUOLYTĖ

Charleso Dickenso „Pasakojimas apie du miestus“ istoriko žvilgsniu

Romano protagonisto Čarlzo Darnėjaus lūpomis kalba ir pats Dickensas (ne veltui sutampa ne tik inicialai, bet ir vardas), tad, sekdami šio veikėjo požiūrio kaitą, įvairias vidines transformacijas, galime atsekti ir autoriaus nuostatas.

ELENA BALIUTYTĖ

Staigmena iš archyvo

Knyga išleista po jos autoriaus Vytauto Vanago (1930–2017), literatūros istoriko ir tekstologo, mirties. Jis instituto bibliotekos rankraštynui, be kitų dokumentų, paliko sutvarkytą savo eilėraščių ir memuarinių fragmentų rankraštį. Šiuos tekstus Vanagas rašė sau, pasirinkęs slapyvardį Antanas Sėlis, bet tikėjosi, kad jie vėliau bus įdomūs ir kitiems.

MARIUS RAUBA

Šimtas metų

  Prieš šimtą metų gimė mano senelė – nugyvenusi namų šeimininkės gyvenimą, mirė jau šiame amžiuje. Kiekvienam gyvenimo atvejui žinojo po patarlę ir išmokė mane nelabai švankių dainuškų, kurių viešai cituoti nenorėčiau. Vaikystės vasaros prabėgo senelių vienkiemyje – „brandžiu“ sovietmečiu atokiame, dar pagal smetoniškus papročius gyvenančiame kaime: ereliukas (toks dviratis), meškerė iš lazdyno ir mergaitės iš Šiaulių. Senelis kartais išvarydavo…

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (11)

Kosmonautas sakė: skraidžiau kosmose ir jokio Dievo nemačiau.

Astronautas sakė: skraidžiau kosmose ir mačiau nepaprastą grožį. Dievą mačiau.

AIDAS KELIONIS

Kasyklos

Sėdžiu namuose, žiūriu į įjungto televizoriaus ekraną ir bunku. Kuo ilgiau žiūriu, tuo labiau bunku. Greitai tapsiu Bunkum. Tuomet būsiu turtingas ir žinomas.

TIMOTIEJUS NORVILA

Tirpėsis

   Tirpėsis – urbanistinis gamtos reiškinys. Formuojasi iš sniego, ledo, bet aptinkama ir žvyro bei kitų smulkių ant kelio beriamų priemaišų. Randami tirpėsiai daugiausia gyvenvietėse. Geriausia ieškoti šešėlinėse gyvenamųjų namų pusėse. Tirpėsiai – tai paskutiniai praėjusios žiemos ženklai. Saulutei stipriau pašvietus, jie ima tirpti, paleisdami sraunius vandens takelius, kurie greitai ieško artimiausio kanalizacijos šulinio. Senoliai sakydavo: „Žiūrėk, tirpėsis verkia.“ Verkia,…

CHARLES REZNIKOFF

Seni geri laikai: rečitatyvas

Philip Guston. Sekmadienio interjeras. 1941
Daug kas užsukdavo pasižvalgyti į parduodamus vergus,
ir prekeivis vardindavo teigiamas jų savybes;
liepdavo iškėlus galvą spėriai pavaikščiot;
besibaudžiantieji pirkti pražiodę
apžiūrinėdavo vergų dantis,
apčiupinėdavo rankas ir kūnus,
lygiai kaip pirkdami arklį;
EGLĖ FRANK

Karantinas baigėsi. Tegyvuoja karantinas

Tik prasidėjęs „Kino pavasaris“ irgi pažymėtas karantino stigma – jame pandemijos metu kurti filmai arba filmai, kuriuose jau vaizduojami įvykiai, vykstantys pandemijos fone. Toks yra kontroversiškasis rumunų režisieriaus Radu Judės filmas „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“ (2020)…

ALEKSANDRAS ŽALTAUSKAS

Eilės

Kartu su cigarečių
netyčia sušluot savo

pelenus