Eilės

ALEKSANDRAS ŽALTAUSKAS

(1997–2020)

●

Rašau tau iš tolybių mielas drauge
kai mūsų liepsnos svilina padus
tai ašaros naiviosioms laumėms žliaugia
prisikėlimas mano nuostabus

sudeginu likimus vienu mostu
man žiovaujant kregždutės žemėn kris
ir karstas neišvengiamai paruoštas
kiekvienas mano žodis tai vinis

palietus sraigės akį gūžias laikas
kvatoja apleisti namai langais
kauliuką vyšnios paširdin pataikęs
ištirpsiu rūko pėdsakais blankiais

ištroškę šunys godžiai laka rasą
nuo kūno lygiai tiek kiek dievas duos
ant cerberio liežuvio pasirašę
pralaižo balkšvą odą lig žaizdos

o žaizdoje žibutės daigas kalas
lapeliai jos tokie melsvi melsvi
nelengvas mielas drauge mūsų kelias
šioje kūrėjo apleistoj šaly

Ežeras

Tarp plunksnų pagalvių kare
be vietos plaikstos paukščių sielos
nubrauks ranka atžagaria
nuo veido plaukus tylutėliai

ir praregėsi nejučiom
kaip tirpsta vienkartinis laikas
juk plunksnos leidžiasi mačiau
kaip mirtys vandenį sudraiko

kurio paviršium lekiam mes
ir rodos vienas piktas žingsnis
įplėš plėvelę šio vandens
kol ežeras žmogum pravirksta

koks lengvas vėjas koks žvarbus
pasitikėjimo laukimas
šis skersvėjis pagavo mus
ir apkabinęs nešti ima

stebėsim miestą iš dausų
kol mus praaugs vaikučio klyksmas
kol laikas pasivys visus
kurie nespėjo pasiklysti

●

avelės geriančios vilko kraują
tėra negrabi seksualinė fantazija

išpilstant savo tylos vandenį
po šulinius
šis atrajojamas sveikuolių juos sargdins kol
jie atbulomis žengs namuosna
prieš tai uždarę duris

tik šiandien
rugsėjį keis rugpjūtis
ir besigūžiančios varpos
slėpsis po žeme

nėščiosios pilvui susitraukiant
surinksiu dūmus atgal į žvakę
ir užsikirpsiu plaukus

tik šiandien
vien tik šiandien
iš pirmosios meilės akių
iššaus žalias spindulys

vietoj to kad į jas
sunirtų

Poul Anker Bech. Saulės svajos. 1973

skenduotė

lyg pro naivius voratinklius palėpės įvedu
savo ranką tavojon
matuoju kaklo apimtį

metu potvynio
šokinėjame jūros paviršiumi
atsispirdami nuo galvų vaikučių
skandindami
skandindami

pamiršai
vai pamiršai šiandien patikrint ar užsuktas
ar užsuktas čiaupas ar durys
tinkamai užrakintos

viršum ryžių laukų
plūduriuoja šiaudinės skrybėlės
kartkartėmis viena
kiton atsimušdamos

sėdi
liepto gale
ir kojų pirštų galiukais
teliūskuoji paviršių

aš čionais

kantriai laukiu tavų

ratilų

M tai Maestro

Visą pavasarį laukei
gramdydama
sužvarbusias į sakus
ašaras

Mes galime apie tai
pasikalbėti

Visą vasarą mankštinaisi
tikėdamasis jog
dar susitiksime

Mes galime apie tai pasikalbėti

Dabar ‒ ruduo
krenta lapai iš
dienoraščių raudonai nusidažo
emocijas nelyg purvinose
balose veide atsispindinčias
į akmenį sušaldanti žiema
nusišypsosiu riedančioms ant žemės
realybėms mes

Galime apie tai pasikalbėti

Mūsų sielvartai nyksta nors
nepavadinčiau jų sielvartais veikiau
sieldurimis
į kurias pasibeldus lūžta krumpliai
į kurias pasibeldus klaupiamasi
ir susiimama už veido mes galime

Apie tai pasikalbėti

Devyni šimtai kirčių
per naiviosios mergaitės delnus
apleidusius paskutinę relikviją
šiai krentant

Mes galime apie tai pasikalbėti bet

geriau – - -

Alsuok

Kiekvienu įkvėpimu tvinsta jūros
gaisrai tarpsta miškuos

stebiu

jaučiu kaip

kiekvienu įkvėpimu tykiai tykiai
senstu

Apie meilę

Netyčia pastebiu save
tavo vyzdžiuos

krūpteliu