Literatūra

Iš latvių poezijos [Akuraters, Akuratere, Ziedonis, Zālīte, Cielēna]

Bulvės žydi.
O gumbai apačioj
niekad savo žiedų nepamato.
Juk ir mes nelyginant kurmiai
šitaip gyvenam.
FEDERICO GARCÍA LORCA

Iš „Tamarito divano“

Man norisi sapnuoti kaip rudeniams obuoliams,
pabėgt nuo pakasynų šurmulio.
Man norisi sapnuoti sapną vaiko,
kurs troško persipjauti širdį vidur jūrų marių.
JURGITA PELĖDAITĖ

Juodasis Mėnulis manyje

Pradėsiu, kaip visuomet, nuo tėvų. Tada aptarsim rūpestingą, iki šleikštulio gerą mano vyrą, kuris dabar tapo dar geresnis, nes nenori skirtis; sociopatą meilužį, kuris nori skirtis, nes manęs nebenori, todėl dabar tapo dar žiauresnis; bosą, kuris manęs nori; naują darbą, iš kurio mane išmes, jei nenorėsiu boso.

NIDA TIMINSKAITĖ

Romeo

– Aš tave myliu… – pro pravertą langą pasigirsta.
Virš balandžių apdergtos skardinės palangės pasirodo Romo galva, o ranka nudrėkstą alyvos šaką tiesia. Romo skruostai kaip šaltibarščiai išrausta.
EGLĖ FRANK

Lėlių namai Lisabonoje

Svarbiausios čia lėlės, užėmusios kitus šešis kambarius. Aklinai uždangstytais langais, jie sausakimšai prigrūsti. Lėlės žiūri iš didžiulių senų komodų stiklinėmis durimis, jos susodintos ant fotelių, sofų ir stalų, guli lovose, jų kojų, rankų ir galvų prikrautos lentynos. Lėlės kūdikiai, senos lėlės, gražios ir negražios, visų lyčių, sulaužytos ir sveikos, nuogos ir aprengtos.

ROSARIO FERRÉ

Užnuodyta pasaka

Dukters gimtadienio proga Lorensas, kaip visada, nupirko pasakų knygą. Rosaura savo ruožtu nusprendė tą dieną išvirti tėvui gvajavų džemo pagal motinos receptą. Visą popietę ji maišė ant viryklės burbuliuojantį violetinės spalvos skystį ir kelis kartus jai pasirodė, kad mato, kaip motina vaikšto po kambarius ir koridorius, nešama rožinių kvapų bangų, kurios užlieja visus namus.

ALIS BALBIERIUS

Iš „Hifų“

Po nakties kartais reikia labai ilgai sugrįžt į save.
Lyg būtum kažkur toli išėjęs.
Ne, ne sapnų šalimis, nors kartais ir jomis.
Kažkur giliau, iš kur kadaise ateita ir kur vėlei teks išeiti.
MARTYNAS PUMPUTIS

Diena su patyčiomis

Pribraukytos eilutės, paraščių pastabos,
Kurių pats nebeįskaitau
Ir antrą kartą to paties neįžvelgiu,
Šaiposi iš manęs, šaipaus iš savęs
Ir galvoju, kaip čia išsisukus,
Nes dedlainas juk spaudžia…
LIUDAS GIRAITIS

„Ir naktis neateis“

Skaičiau Kęstutį Navaką –
Ji šaltesnė už geležį,
Kava, palikta puodeliuose.
VITEBSKIETĖ

Moteris, kurios bijo Kinija

Rašytoja Radka Denemarková (g. 1968) – ryškus čekų literatūros reiškinys. Be to, ji – principinga ukrainofilė: vos prasidėjus karui savo bute Prahoje apgyvendino ukrainiečių pabėgėlių šeimą, šiemet pelnytą Austrijos žemės Štirijos literatūrinę premiją skyrė Ukrainos reikalui. Ji išėjo protestuoti prieš Rusijos imperializmą ir militarizmą.