LiteratūraEsė

RAMUNĖ BRUNDZAITĖ

Palanga. Atminties žaidimas

  Kelionė prasideda apie ją galvojant. Planuojant, apžiūrinėjant kambarių ir pastatų, kuriuose galėčiau apsistoti, nuotraukas. Aš jau nebe darbe, aš ten, kur atostogausiu. Palanga buvo pirmųjų mano atostogų vieta. Dar nebuvo pigių skrydžių, pamažu tik vėrėsi Lietuvos sienos, kelionės į užsienį atrodė prabanga. Važiuodavome čia su tėvais kiekvieną vasarą. Riedėdama autobusu autostrada iš Vilniaus pastebiu vaikystėje įrašytus ženklus. Čia kartais…

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS

Gildančios širdį poezijos eilutės

Nemanykit, kartkartėmis (nors ne taip jau ir visai retai) ir man sugelia širdį. Taip specifiškai. Gelia, sakyčiau, susyk ir skaudžiai, ir saldžiai. Gal panašiai (lai nebūsiu, šitaip kalbėdamas, pernelyg šventvagiškas) kaip šv. Teresei Avilietei, kuomet josios regėjime pasirodęs angelas smaigstė jos širdį auksine strėle. Bet man paprastai gelia nuo kitko: nuo gerų poezijos eilučių.

Tų eilučių (poezijos), kaip, manykim, truputį perdėdamas, įsivaizduoju, net atmintinai moku devynias galybes. Sakyčiau, jau bus gal kokia šešiasdešimt metų, kai nėra dienos, kad kelios ar keliolika jų neprastraksėtų mano galvoje. Ne visos jos, aišku kaip dieną, yra gildančios. Bet… Esama. Tikrai, tikrai esama. Ir ne tiek jau mažai.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (4)

Žmona pyksta ant savo vyro, jeigu jis gyvena taip, kaip jis nori, o ne ji. Jeigu vyras gyvena taip, kaip žmona nori, žmona jį niekina. Toks gyvenimas. Dirba žmogus penkias dienas, vargą vargsta, o dvi dienas nuobodžiauja, sako Schopenhaueris. Darbas yra blogis ir nuobodulys yra blogis. Nieko gero po Saule.

VYTENIS BAGDONAS

Pâté

  Sako, šiais laikais mėsa ne tokia kaip anksčiau. Nežinau. Vieną vasarą savaitgaliais dirbau mėsos pardavėju prekybos centre ir visi kiaulių kumpiai atrodė vienodai. Kasdien tonos mėsos iš vakuumuotų maišų šaltame sandėlyje keliavo į šaldytuvus, tada į maišelius ar mėsmales ir kieno nors vežimėlį. Tonomis. Žmonės mėgo rinktis iš kuo daugiau gabaliukų, kuo labiau išrietę antakius. Jie labiau mėgo šaldytuvus…

ANDRIUS MARTINKUS

Pašto karoliai

Jų visada būna. Dieną ir naktį. „Nemėtyti. Dūžta.“ Taip dažnai žmonės užrašo ant savo siuntų. Kartais dar parašoma: „Ačiū.“ Arba: „Nelankstyti. Konkursui.“ Arba tiesiog: „Konkursui.“ Taip paprastai užrašoma ant didelių popierinių vokų, kuriuose savo kūrinius siunčia vaikai. Viešpatie! Jūs manote, kad kažkas čia kreipia dėmesį į tokius sentimentus?

IŠVARI PREMA

Sniegas

  Kartais pasivaidenantis laukuose ar už namo kampo, ar pro langą dešimčiai minučių – sniegas dabar jau yra didžiulė prabanga ir retenybė. Kai anksčiau, pamenu, brisdavau per pusnis, rankom ir kojom rausdama tunelius, sąmonėje kolekcionuodama tuos metafizinius blizgučius, – nardydavau po jas, ieškodama kaži kokių slaptų kambarių ar to kito, tobulesnio gyvenimo užuominos. Šaltis iki širdies prasibraudavo tuneliais – jausdavau…

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (3)

Su dukra Aldona bandėm suprasti, kodėl taip gera tąsyti mylimą žmogų už plaukų.
Galbūt tai yra pasislėpęs noras mylimam žmogui būti reikšmingam?
ANDRIUS MARTINKUS

Kryžiaus kelias

Mokytojas mus kviečia žiūrėti toliau. [...] Regime daugybę vaikų, kurie galėtų augti šeimose, jeigu jų tėvai ant kryžiaus būtų prikalę ne savo vaikų laimę, o dalį savo egoizmo. Regime kūdikius, kuriems nebuvo leista gimti, nes jų mirtis suaugusiesiems buvo patogesnė už jų gyvenimą, todėl jie buvo paaukoti ant savanaudiškumo ir nejautrumo aukuro.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (2)

Man gera miške. Medžiai žiūri susimąstę į dangų ir aš jiems nerūpiu. Tai teikia man laisvę būti tokiam, kokiam man gera būti.
Gražiai parašė poetė Giedrė. Augalų bent jau niekas neverčia šokti.
Tai apie laisvę, apie vienatvę.
JOLANTA SEREIKAITĖ

Pilkos infliacija

  Beveik nėra žiemos, ji dar neprasidėjo, o dangus, atrodo, griūva vis žemyn, kaip iš pasakos tam katinėliui ant uodegos, pilkas, sunkus tarsi miesto betono luitai. Nė kiek nepagražinu, bet bandau tą pilkumą prijaukinti, nors mano sąmonė, o labiausiai pasąmonė priešinasi, nenori pasinerti į tą priverstinę depresinę būseną, kuri ateina tarsi savaime; tu jos nenorėjai, ir še tau – sėlina…