LiteratūraEsė

EGLĖ MIKULSKAITĖ

Poetinis netikrumas

  Dramblotai, siūbuodama į šalis, lekiu Laisvės alėja. Kaip visad, atidžiai seku ir žemę – labiau ne todėl, kad esu tipiška intravertė, nebijanti tik savų batų, o todėl, kad kojos nuolat nustebina. Jei neužkliūsi už grindinio, tai dažnai bent jau įsispirsi į kitą batą, šviesiomis, kūno spalvos pėdkelnėmis aptemptą blauzdą arba sugurinsi abiejų batelių snukučius. Tiesi trajektorija – taip pat…

MIKALOJUS VILUTIS

Nematomas menas

Kada aš matau Jėzų, viduramžių menininkų iškaltą iš akmens, aš tikiu jų tikėjimu. Viduramžių mozaikos ne gražius kūnus, su kuriais norisi ištvirkauti, bet patį dievišką grožį vaizdavo. Man tai yra gražiausias menas.

-pk-

Objektyvumas

  Kadangi Vilniuje per pastaruosius du mėnesius plačiai nuskambėjo bent dvidešimties žmonių dingimo be žinios istorijos, visi išgyvena šiokią tokią įtampą. Mano paties žiniomis, šios istorijos vienaip ar kitaip susijusios su vadinamojo „romų taboro“ teritorija ir galbūt dėl šios priežasties policija vengia platesnių ir išsamesnių komentarų. Galbūt pareigūnai jaučia spaudimą nekurstyti socialinės įtampos, o galbūt nėra visiškai tikri, ar iš…

JUSTINA TRILUPAITYTĖ

Nes mes visi iš Vasaros 5

Negaliu pasakoti šios istorijos nuosekliai, nes kai kuriais laikotarpiais buvau taip stipriai paveikta psichozės, kad atmenu tik istorijų nuotrupas iš paskirų gulėjimų psichiatrijos ligoninėse. Welcome to my world!

RŪTA JAKUTYTĖ

Šiek tiek apie gyvenimą angelų mieste

Šitoj organizacijoj aplink nuolat laksto merginos su telefonais ir taria nesuprantamus lenkiškus žodžius, o kai to nedaro, tai per atdarus kambarius vienos kitoms rėkauja juokelius, iš kurių mano sąmonę pasiekia tik pavieniai kurwa ir pasigirsti netrunkantys juoko purtuliai.

MIKALOJUS VILUTIS

Eduardas Juchnevičius

Šiais metais išleistas jo kūrybos albumas. Gražu yra, kai menininko albumą žmonės išleidžia po jo mirties. Kai dailininkas pats išleidžia savo albumą, tai sau pačiam. Kai kiti žmonės išleidžia dailininko albumą, tai irgi sau. Vadinasi, dailininko menas reikalingas ir jiems.

KOSTAS POŠKUS

Bijūnų žydėjimas

Tų ir daugelio kitų žmonių jau nebėra: jie jau iškeliavę į ten, iš kur negrįžtama. O tuokart, retindamas prie kapo išsikerojusį bijūną, tarp šaknų radau žmogaus kaulą. Su kaulais yra taip, kad jie turi savybę kartkartėmis išlįsti į žemės paviršių. Panašiai žmogaus atmintis…

EGLĖ MARIJA FRANK

Aš esu romka

  Mašiną pastatai prie buvusio Fizikos instituto, jau kiek po vidurnakčio ir dar girdisi paskutinių lėbautojų riksmai baruose. Netrukus jų tamsios figūros šlitiniuos gatve – kas vems, kas myš, ranka atsirėmęs į vieną iš kareiviška vora sustatytų liepų, – Vilnius smaksos po nakties apdujęs, skendintis liepų lipčiuje, sumišusiame su myžalais: sakraliame nakties krikšte. Slepi plaukus po kapišonu ir neri į…

RENATA ALAUSKAITĖ-MIKALAINIENĖ

Tikrų daiktų ilgesys

Pusę metų po mirties nedrįsom liestis prie tėtės daiktų. Labai keistas jausmas – norėjosi ir būti ten, kur jie, ir kuo greičiau dingti. Paskui išmetėm maišus drabužių. Bet vieno negalėjau. Dabar tuščioje spintoje liko kabėti, kaip mama vadina, tėtės „Baltikos“ paltas.

KRISTINA TAMULEVIČIŪTĖ

Kalbų mirtis apsauga

Kaip madinga sakyti, savaitgalį paskyriau savišvietai. Už poros savaičių Nacionalinės moksleivių akademijos vasaros sesijoje skaitysiu paskaitas apie kalbų mirtį. Kai vienas renginio organizatorių, prof. dr. Dainius Vaitiekūnas, paprašė nurodyti paskaitų pavadinimus, ir aš atsakiau, kad tiksliausia būtų parašyti, jog mgr. Kristina Tamulevičiūtė skaitys paskaitas pavadinimu „Kalbų mirtis“, jis neatrodė patenkintas. Švelniai tariant. Gi taip niūriai skamba, vaikai nesupras. Reikia ko…