LiteratūraEsė

DOMINYKAS ANDRIUŠKEVIČIUS

Burleskos šokėja, šokanti sau

yra bent šimtas būdų sunervinti patyrusį kultūrinių leidinių skaitytoją, kuris tik laukia, kol išeis naujas numeris, – tas žmogus pataps neįsivaizduojamo ir neegzistuojančio tos dienos numerio žiuri pirmininko pavaduotoju.

-vp-

Aistra. Plaukimas krauliu*

Evelina – toks, regis, buvo jos vardas. Evelina. O gal ir ne. Galbūt aš klystu. Ne Evelina, o Rūta, Vida ar Regina. Arba dar kitokia…

ANDRIUS JAKUČIŪNAS

Vaganto dekonstrukcija

Tai irgi backpackeriai, tačiau specifiniai – ribų ribiškumą ištrynę, neturintys kur grįžti, nes nėra „išvykę“; kelias jiems intranzityvus dydis, visu metu apimantis viską. Jų esmė miglota, neaiški, fiziologija iškrikusi, o tikslas – nenusakomas. Bet koks žodis jiems apibūdinti nėra visai tikslus ir veikiau klaidina, nei kreipia link esmės. Tai ne valkatos, ne klajūnai, jokiu būdu ne keliautojai, ne nomadai, ne nušvitėliai…

AUŠRA KUNDROTAITĖ

روژین

  Kai per vieną skvoto vakarėlį iš savo kambario atnešė parodyti seną, apsilaupiusią, subraižytą fotografiją, žinojau  – pagaliau iš tiesų susidraugavome. Juodbruva, močiutės glėbyje vos išsitenkanti, kairiu smilkiniu prie jos skruosto prigludusi šešiametė. Abiejų lūpose santūrios, bet užtektinai išraiškingos, veido bruožus sušildančios šypsenos. Ir išdidumas mergaitės akyse, toks būdingas vaikams, kai užtikrintai žino, kad juos myli. Nė viena nežvelgia tiesiai…

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS

Gyvenimo slinksmas vasario mėnesį

Žilvinas Kempinas. Portretai-fosilijos 2023: Alfonsas Andriuškevičius. 2023. Ryčio Šeškaičio nuotrauka. MO muziejus

Šiąnakt pirmąkart gyvenime šitaip sapnavau žvaigždėtą dangų. Rodos, žiūrėjau pro šiaurinį langą, kuris buvo horizontalus ir ilgas, ir mačiau žvaigždžių prigrūstą dangaus ruožą. Žvaigždės buvo didžiulės, lyg apimlios, spindinčios, bet nemirksinčios. Užtat virpėjo patsai keisto mėlynumo dangus. Kai penktą atidariau balkoną, balkšvoje ūkanoje vos spingsojo viena kita žvaigždelė, o visą dangų savo pieniais buvo užpylusi mėnulio pilnatis…

ANTANAS SHESHI

Putplasčio girgždesys arba agurkai knygų mugėje

Pagrindinis mano, kaip dailininko, darbas buvo iš putplasčio pjaustyti raides. Vėliau, nudažęs raudonai, ant kartono lakštų iš jų klijavau įkvepiančius šūkius apie tarybų liaudies valią ir ryžtą – jais buvo apkabinėtos patalpos sienos.

VYTAUTAS JURŠĖNAS

Parahokinių žaidynių auksas

Aparatai rodo visko daug ir dažnai, tačiau ne žiedą, ir tik sykį suloja aktyviau, taip, kaip ir priderėtų. Veiksnių, man sako, daug: pavyzdžiui, jį fiksuos silpniau, jei gulės ant šono. Praleidžiam miške dvi valandas ir po truputį traukiamės atgal.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (34)

Kai dar nebuvo eurų, turėjau 17 litų. Buvau alkanas, bet nusipirkau ne dešrą, o knygą. Ta knyga iki šiol guli lentynoje neskaityta. Bet buvo neužmirštama akimirka, kai gėrėjausi savimi.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (33)


Aš nieko nenoriu, aš laimingas, sako indai.
Aš nelaimingas, sako europietis. Aš nieko nenoriu. Palikit mane ramybėje.
ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS

Gyvenimo slinksmas sausio mėnesį

Alexej von Jawlensky. Tirpstantis sniegas Fiusene. 1905

Gulėdamas ant matraco ką tik atlikau vieną iš mano meditacinių pratimų: tapatinausi su savo skeletu. Gulėjau Palangos kopose tarp krūmokšnių ir viksvų prie pat jūros netoli tilto (visada esu toje pačioje vietoje). Buvo lyg pavasaris. Mačiau jūrą, girdėjau jos ošimą. Paplūdimyje nebuvo nė vieno žmogaus.