LiteratūraEsė

INGA DŪMAITĖ

Ant mirties ribos – prieš „deadline’ą“ norisi šokolado

  Запущены моих друзей дела, нет в их домах ни музыки, ни пенья, и лишь, как прежде, девочки Дега голубенькие оправляют перья.   Bela Achmadulina (1959)     Iš kur atsiranda tokios dienos? Pabudimas, sapno kartėlis, negalėjimas atlikti pareigos – nepasitenkinimas. Pataikavimas maistu, visa apimanti baimė, susmukimas ant vonios kilimėlio, ašaros; perėjimas į fotelį svetainėje – verksmas, pasidavimas. Prieš akis…

GINTARAS BLEIZGYS

Vardas

Franz Sedlacek. Slydykla. 1926
Takas nuklotas čežančiais klevų lapais –
Saulė –
Geltona –
Minus du. Iš nosies kyla garas. Tyla.
Tyla ir lapų čežėjimas. Tarsi kažkur krebždentųsi žiemai besirengiančios pelės.
Voveraitės. Taip, dar galėtų būti voveraitės – bėgioja…
GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ

Alice Munro slogutis

Apie Alice Munro, kol ji netapo 2013 metų Nobelio premijos laureate, savo gėdai, nieko nežinojau. Kai kurios ano žemyno rašytojos, gimusios vos keletu dešimtmečių anksčiau nei A. Munro ir rašiusios apie tarsi žinomą, iš pirmo žvilgsnio buitinį ir banaloką, moterų gyvenimą…

DALIA STAPONKUTĖ

Neklauski Gūglo, jis neatsakys

Vieną vėlų vasaros vakarą sėdėjau Bruklino metro požemyje, kuris priminė man tamsų, apmūsijusį rūsį po mūsų troba Pašiaušės kaime, kur laikydavome bulves ir uogienes. Šaltoka, net kaitrią…

IRENA ALEKSAITĖ

Lietuvių asketas Jeronimas – vertėjas, turėjęs problemų dėl ragų

Pirmiausia apie lietuvišką Jeronimo kilmę. Ją nepaneigiamai liudija jo vardas ir pavardė. Tikrasis vardas – Jarys, arba Jerys (kaip Gabrys, gūbrys, žėrįs – būtent nuo šio žodžio kilo Jerio…

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS

Rytas, diena, vakaras

Kad pirmas jo dvelktelėjimas pasijuto maždaug ketvirtą. A las cuatro de la mañana, jei modifikuotume Lorcą. Kad mano pėdos, kaip paprastai, buvo sustingusios ir nejautrios – lyg sumedėjusios, lyg aptrauktos veltiniu. Bet kad…

vp

Ponas M ir jo antrininkas

Renginys buvo labai blogas. Tiesiog tragiškas. Daug žmonių, nieko nesimato, neprofesionalus įgarsinimas. Be to, prieš ateidami į tą parodą-diskusiją-konferenciją-seminarą, jie kalbėjosi be galo rimta tema. Sėdėjo ant betoninės krantinės ir aiškinosi savo požiūrius į gyvenimą. Tai buvo sunku, tikrai sunku. Danguje it kokie kotletai vartėsi kamuoliniai debesys, nuo nuomonių skirtumo ji dangstėsi tamsiais akiniais (jis įtarė, kad taip maskavo ašarą).…

DALIA STAPONKUTĖ

Amerikietiškas žaizdras

„Amerika – nei svajonė, nei tikrovė. Ji yra hipertikrovė todėl, kad tai – utopija, nuo pat pradžių besielgianti taip, tarsi ji būtų išsipildžiusi. Viskas joje tikra, pamatuota ir sykiu viskas sukurta iš svajonių. Turbūt tik europietis geriausiai supranta Ameriką, nes jis geba įžvelgti joje įstabų vertybių simuliakrą – neva amerikietiškos vertybės…

NOMEDA GAIŽIŪTĖ

Dulkių kelionė

Atostogos man – tai vienatvė, kiek apskritai galima jos turėti. Vienatvė – tai laisvė. Laikas savoms mintims, kurių niekam nereikia parduoti – kurių apskritai niekam nereikia. Esi tik sau…

RŪTA ONA SRUOGINIS

Lietuviškumas, nieko ypatinga

Jeigu dabar gimčiau iš naujo ir galėčiau rinktis tautybę, lietuve aš tikrai nebūčiau. Rinkčiausi būti žyde arba amerikiete, nes pasaulyje nieko geriau nėra. Visgi tautybė gyvenime lemia nedaug – daug svarbesnis yra…